2011 m. rugsėjo 3 d.

Antradienį vėl nuo ryto keliavau į paskaitas, mechanininius virpesius ir nuovargį. Įtariu, kad bus mėgstamiausia mano paskaita, dėstytojas toks nerealus, atvaro sau su Harley Davidson maike ir Porche design akinukais, žiaurius bajerius skaldo. Žodžiu, dėstytojas patinka, o ir pats dalykas ne įprasti mums virpesiai, bet viskas dar su medžiagų atsparumu labai surišta. Geriausia buvo, kai ant lentos pabraižė uždavinį, kokį mes darydavom visad, ten su masėm, damperiais ir sprindžinom, sako, tokių lievų nedarysim, čia labai boring, seniau darydavom kažkada. Nu tipo nubraižė pasijuokt iš to, kokie jie patetiškai lievi buvo kažkada ir pagąsdint mus, ant kiek tas dalykas gali būt lievas:D tiesa, labai slogi diena buvo, labai prie žemės metė, mieguista visa vaikščiojau, o grįždama iš paskaitų dar ir sulijau labai neblogai... Grįždama nusipirkau kavos, pasidariau didelį puodelį su pienu, susigūžiau lovoj, pasileidau Pink Floyd ausinėse ir netyčia užmigau:} 

Pabudau, kai grįžo Agnieszka su Arnu ir visais jos daiktas, prasidėjo didysis kraustymasis. Atsivežė tris didžiulius didžiulius lagaminus, kuriuos prišvartavom visur pakampėse. Evelina su Lijana nusipirko routerį, kurį šiaip ne taip pajungėm namie, Evelina iš recycle parsinešė aplamdytą toršerą, bet kambarys iš karto gražesnis pasidarė, nors ir aplamdytas buvo:} bičiai nulėkė iki campuso, ten vyko bbq ir nemokamas dešrainių dalinimas, bet tik sušalo ir nieko gero negavo. Galiausiai viskas baigėsi nuostabia Evelinos virta vištienos sriuba mūsų koridoriuke. 

O jau visai vakare sumąstėm, kad laikas būtų apsireikšti mūsų skylėj, HG. Staigiai susiruošėm ir išėjom – planas buvo nuvaryt, išgert alaus, pakalbėt su žmonėm ir varyt namo. Tiesa, tokie planai retai čia pasiteisina:D pirmiausia tai nuėjom, kaip į sieną atsimušėm į tą visą laukimo eilę. Prie šito tai niekdos nepriprasiu, visiškai be jokio tikslo reikia atstovėt eilėj minimum pusvalandį, bet čia jau žiauriai geru atveju, kol gali įeit. Nekenčiu šitos tvarkos.

Pastoviniavom su Lijana, kaip visada sutikom draugelių visokių, tačiau palyginus greit atsidūrėm viduj. Ir ėmėm vykdyt savo planą: nusipirkom alaus ir sėdom gert:D Aišku, kompanijos irgi greitai atsirado, tiesa, ne visai tokios, kokios norėjom. Priskreto toks keistuolis, kuris įstrigęs, rodos, visą gyvenimą tam studentų gyvenime, eina, kalbina visus, nors yra konkrečiai durnas ir nesąmones šneka. Bet atėjo ir Alexandras iš Serbijos, kuriam padainavom ilgiausių metų. Taip besėdint pradėjo aplink mus burtis keistuoliai diedai, tai smilkom į viršų pašokt biški aceit. Šokimas nevyko ir taip mes nei anksti, nei vėlai, apie pirmą valandą atsidūrėm namuose. Prieš išeidami sutikom vokietį Daniel, kuris pirmą valandą tik pateko į barą, pralaukęs eilėj 3h:D tada nebesijautėm taip patetiškai dėl tų pralauktų 40min, kurias keikiau be perstojo:D

Grįžusios pasėdėjom visos kartu paskutinį kartą. Pakalbėjom, atsigėrėm kakavos, parymojom ir ėjom miegot. Labai labai fainai buvo su draugikėm lietuvaitėm gyvent:} pakartot!:}

Trečiadienio rytą vėl atvarė Agnieszka su jau paskutiniais savo daiktais. Ilgai nesisukinėję visi išvarėm į paskaitas. Vėl elektrą turėjau. Po paskaitos staigiai parmynėm namo, pakapojom nesąmonių ir važiavom atgal į campusą, nes iš ten turėjom kelionę į Norrkoping, miestą už 40km nuo mūsiškio, kur yra LiU fakultetų. Važiavom nemokamai, universiteto autobusu. Miestas tai nerealus. Pastatytas ant seno pramoninio rajono. Labai seno. Atrodo, kaip Venecijoj. Teka upės, o iš vandens auga senoviniai restauruoti pastatai. Problema, kad kai tik atvažiavom, pradėjo lyti, ir bėgom iki Vizualizacijų centro to vadinamo, tai bijojau išsitraukti fotiką, kad nesulytų. Būtinai reiks dar ten kada sugrįžt:}

O šitas centras, kurį aplankėm, tikrai nerealus, buvo verta mokėt pinigus ir ten trenktis. Pirmiausia žiūrėjom 20min trukmės filmą kino salėj. Atrodo, kinas kaip kinas, tik ekranas ne plokščias priešais, kaip mes pratę, o kažkas panašaus į pusę sferos, visur aplink tave. Tai ten keliavom po kosmosą, leidomės iki atominių dydžių. Tikrai įspūdinga. Paskui vaikščiojom po parodas. Persimetinėjom ramiakiškumo konkurse, kur užsidėjom tokius raiščius ant kaktos, kurie gaudo elektros impulsus tam tikroj smegenų vietoj. Kuo esi ramesnis, tuo impulsų mažiau, tuo greičiau kamuoliukas ant stalo nurieda į priešininko pusę. Laimi pirmasis tai padaręs. Pažaidėm su planšetiniais ekranais, skaitmeniniu teleskopu, darėm širdies operacijas, lipdėm molekules. Vienas įspūdingesnių žaislų buvo planšetinis stalas, ten galėjai apžiūrinėti žuvusios moters skanuotą lavoną, sukinėti visaip, apžiūrinėti vien griaučius, vien odą, raumenis, atskirus audinius, padaryti pjūvius, apžiūrėti organus. Tikrai nerealus dalykas. Net man, neturinčiai jokio medicininio išsilavinimo, buvo matyti, kur lūžiai ir panašiai. Labai galingai:} Laikina paroda buvo apie gyvūnus, labiau pritaikyta vaikams, ne tokia įspūdinga. Linksma buvo nusispalvinti savo drakoną vėlgi ant planšetės ir atsispausdinti. Turiu pasikabinus ant sienos dabar. Redozaurus!

Išėję iš muziejaus turėjom šiek tiek laiko, tai nuėjom į parduotuvę sausainių, ten pat juos ir suvalgėm, nes labai smarkiai lijo, paskui per balas nustraksėjom atgal į tą patį autobusą ir keliavom namo visi ramūs ir tylūs, klausėmės lietaus ir žvalgėmės pro langus. Grįžus prasidėjo liūdnoji dalis – išsikraustė mano mergaitės. Pavalgėm paskutinę vakarienę kartu, atsimojavom iki greito ir išsiskyrėm. Liūdnai biški:} bet vakare krepšinio rungtynės Lietuva – Didžioji Britanija pakėlė ūpą. Gražu buvo žiūrėti, kaip mano šalyje vyksta toks didelis įvykis. Po krepšinio išpakavom dalį Agnieszkos daiktų ir ėjom miegot.

Ketvirtadienis vėl prasidėjo paskaitomis, tik keltis reikėjo ne 8, o 10, vėl virpesiai. Dviguba dozė. Po paskaitos grįžau, pasisukinėjau ir išvariau į praktiką, sprendėm uždavinius. Visai buvo reikalų, tie virpesiai visai ne tokie, kaip būdavo pas mus, bet bent jau kol kas tai labai įdomu, manau, ateity dar perkąsiu aš juos:B Grįžau penktą valandą, pailsėjau, pažiūrėjau krepšinio ir išmyniau dviračiu į Flamman tęsti krepšinio žiūrėjimo su kitais draugeliais. Po to nukeliavom į VilleValla, mažiukus alaus namiukus, kur tikrai daug, gero ir brangaus alaus. Įkalusi tamsų ir saldų bokalą belgiško išmyniau atgal namo. Grįžusi laimingai smigau. Kai taip nusivarai per dieną, užmigt problemos tikrai nėra.

Penktadienis – nepenktadieniškas. Nuo aštuonių paskaitos, buvo tikra tragedija atsikelti. Bet pirmą kartą keliavom į nanotechnologijų modulį, tai neįmanoma praleist. Moduliu tikrai nenusivyliau – atrodo, gausiu tą, ko norėjau. Dėstytojas tiesiogiai dirba su tuo, ko moko, pasakoja įdomiai, temas parenka žiauriai geras, dėsto viską nuo nulio. Gaila tik kad kertasi su elektra, negalėsiu lankyt visų paskaitų. O tikrai norėčiau.

Po paskaitos grįžau, Agnieszkai sušaudžiau vyrukų, išėjo jie mergaitei lovos ieškot. Rado, nupirko, parnešė. Dabar jau tikrai gerai viskas atrodo, pilnai įmanoma gyvent:} už pusvalandžio ir dviratis atsirado, tiesa, be spynos. Ta proga išmynėm į getą apsipirkti. Nuvažiavom į Ikea, švedų pirkimosi meką, nusipirkau du puodelius didelius pagaliau, kaip normalus žmogus iš kart jaučiuosi. Nusipirkom namams pigiai užuolaidas, stebuklingai pigiai radom mažą routeriuką ir turim normalų internetą, pagaliau radau kempinę maudytis – kažkokį žalią babaušiuką. Prisipirkom maisto ir grįžom paplojusios 400 SEK. Tikiuosi, ilgalaikė investicija bus:} Tiesa, užuolaidos tikrai puošia kambarį, nors ir gailiuosi, kad paklausiau kambariokės ir paėmiau ne mėlynas. Iš karto jaukiau atrodo.

Grįžusi sugebėjau išsikirst – kaliau galvą į lentynos kampą. Taip kirtau, kad galva apsvaigo ir kaktoj dobutė liko. Vienu momentu net juokinga nebuvo. Tai pagulėjau su šaldytos mėsos gabalu ant kaktos, pasvaiguliavau biški. Nebebuvo daug laiko sukinėtis, išpuolėm pas Arną žiūrėti krepšinio, Lietuva – Turkija. Taip įtempta buvo, kad čiut alkūnių nenusigraužėm. Bet viskas laimingai. Fainai, kai susitinkam sau lietuviška kompanija ir sergam visi kartu už Lietuvą. Galėtų daugiau to krepšinio būt:D

Po krepšinio grįžau namo, pakalbėjau su Karoluku ir Hitleriuku skaipe. Kaip faina jų klausyt! Kaip pasiilgau! Visų draugų pasiilgau! Gerai, kad ir jie manęs pasiilgsta. Taip pasiilgsta, kad net aplankyt atkeliauja:}

FunFact: žinai, kaip švedai Pocių vadina? Sako, Martynas Pučius. Biški juokinga, ane?:D

2011 m. rugpjūčio 29 d.

Kaip ir sakiau, penktadienis buvo kalamoji. Nors oras buvo tikrai labai geras, bet nelindom iš namų. Mergaitės grįžo pašventusios vėlai, tai ilgai miegojo, aš atsikėlus anksčiau ėjau į svetainę pradėti kalimo procesą. Pasirodo, dešimtą valandą visi sutartinai valgom pusryčius – susirinko visi kaimynai prie bendro stalo, aptarėm savaitės nuotykius, padejavom, kaip lievai, kad reik mokytis, o kaimynai švedai pažadėjo mums padėt:}

Taip visą dieną mokėmės, skaitėm, švediškai kalbėjom. Vakare parašė Julius, mūsų pasiilgęs, atėjo į svečius su dar vienu lietuviu – Roku. Taip mūsų gretos plečiasi. Ir kas svarbiausia, visi žmonės faini, su visais norisi bendraut. Tai taip ir laikomės mes visi kartu dažniausiai:} Svečius greitai išvarėm ir toliau ėjom mokytis. Tiesa, tas mūsų kalimas toks šiek tiek butaforinis buvo, nes labai tingėjom, tai padarėm tuos „bandomuosius“ egzaminus, kuriuos atsiuntė dėstytojai (ir ne tik – persiuntimo draugui sistema veikia ne tik Lietuvoj), pasiskaitėm šiek tiek, tada sėdėjom feisbuke arba darėm valgyt. Na, bent jau aš tai taip mokiausi:D

Tik vakare mums visai nurovė stogus:D pradėjom su Evelina žiūrėt filmukus youtube ir myžaut, paskui ėjom Lijanos ieškot ir galiausiai viskas baigėsi naktine fotosesija virtuvėje:D

Ryte atskėlėm anksti, pavalgėm ir išmynėm į egzaminą. Vyko nuo 8 iki 12, bet tiek laiko tikrai nereikėjo. Egzaminas susidėjo iš skaitymo užduoties, gramatikos ir rašinio. Rašinio tema – tavo gyvenimas Švedijoje. Ką veiki, kur eini, kodėl čia atvažiavai, kokius žmones sutinki. Žodžiu, tikrai ne per sunku, tikėjausi, kad bus daugiau problemų. Su tuo egzaminu. Na, pažiūrėsim, ką rezultatai pasakys. Pats egzas priminė valstybinius mokykloje – darbai užkoduoti, visi sėdi po vieną.. daugmaž taip:

Poros valandų užteko su kaupu ir 10h jau stovėjau lauke. Diena buvo tikrai labai šilta, 25 šilumos tikrai buvo, jei ne daugiau. Nusprendėm, kad negalima nepasinaudot proga ir nusprendėm, kad reikia vėl mint prie Roxen ežero, tik šį kartą ne pievomis, o normaliu keliu iki Bergo (miestelis ant kalno) ir ten į paplūdimį. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Vėl susirinko lietuvių ir vokiečių šaika, dar prigriebėm vietinį Christer ir laimingi po egzamino, pasipliurpdami numynėm 12km prie vandens. Ten pasimaudėm, pačilinom, papiknikavom su rūkytais lašiakais iš Lietuvos, „Blindos“ alum ir skaniaisiais Tobias saldainiais iš Bremeno:}

 

 

Pabuvę ten parmynėm namo. Tiesa, su nuotykiais, nes teko sustot keturis kartus – vis sulūždavo kieno nors dviratis:D bet mechanikų nepagąsdinsi lengvai:D

Šiaip ne taip parsikapstėm namo, visi nusikalę ir smirdintys. Spėjau pakalbėt su mamuku skaipe, palįsti po dušu (be to, visą vasarą buvau balta kaip sūris, o dabar įdegiau. Vieną petį:D) ir jau reikėjo ruoštis vakarui – ilgai lauktas egzamino laistymo Mandatory Drunk Party, kurį organizavo tas jau aprašytas pakvaišęs prancūzas. Žinoma, kiekvienas party turi savo prieš-dūzges. Tai pas mus susirinko vėl visi lietuviai, Christer ir Agnieszka, paragavom Evelinos mamuko naminio vyno, atsigėrėm Varniukų alaus, pasifotografavom, prasidainavom ir išėjom šventę švęst.

Na, vakarėlis tikrai buvo pasisekęs. Žmonių buvo tiek, kad žmonės netilpo ir lauke būriavosi daugiau, nei pusė susirinkusių. Va čia dalelė visų buvusių lauke:

Kaip visada viskas praėjo labai linksmai, kai kuriems ir girtai, bet tikrai ne mažiau linksmai:D Gal nuovargis po kelionės arba per mažai miego prieš egzaminą nuvarė namo apie pirmą valandą – grįžau prieš pat pradedant lyti. Po arbatos puodelio smigau ir miegojau iki kitos dienos antros valandos. Kaip kirvis, t‘sakant.

Sekmadienis vėlgi buvo ramus. Gana trumpas dėl ilgo miegojimo, bet reikėjo tokios dienos pačilinimui. Išsivirėm manų košės, skaniai pavalgėm, pašmirinėjom namie, nuėjom pas Arną ir išsikepėm itin skanų pyragą su obuoliais ir bananais iš kiaušinių ir miltų, kuriuos kadaise pirkom kartu:} Su pyragu patraukėm pas Julių ir Roką, kurie pastatė pieno, o pakeliui sutikom dar vieną lietuvį Armantą iš Vilniaus, su kuriuo kažkaip susipažinom jau minėto party metu. O pyragas buvo žiauriai skanus:}

Grįžus gerą valandą skaipe pakalbėjau su Greta ir Hitleriu, paskui dar Arnas prisijungė prie manęs, tai labai labai smagiai buvo:} Geriau už mano draugus būtų tik erasmusas kartu su jais čia:D ir pigiu alum dar:D

O šiandien jau apturėjau pirmą paskaitą – elektrinius matavimus. Dėstytojas toks rimtas, matosi, kad pasikaustęs, paskaitą veda įdomiai, papasakoja visokių įdomių smulkmenėlių (tarkim, apie golden ratio), matosi, kad toks pasidomėjęs biški, ne iš medžio iškritęs. Žiūrėsim, kaip bus toliau, dabar tik pati pradžia. Gaila, kad mums kertasi su nanotechnologijom, nes čia tai tokios paskaitos, atrodo, bus, kurių nesinorės praleist. O tikriausiai ir anų nesinorės. Tai kažkaip spręsim šitą:}

Šiandienai planų kol kas nėra, tik laukiu Agnieškos su pirmaisiais daiktais atvažiuosiančios. Diena, nors ir vėsi, bet saulėta. Pažiūrėsim, kas mūsų šiandien laukia:}

Nuotraukų intarpas nr. 5

Pasiilgusiems paveiksliukų:D

 Pirmiausia nuotraukos iš seniai vykusios tradicinės švediškos vakarienės. Mūsų stalas:

O čia maistas. Pirmiausia - vėžiukai su labai skania duona

Tada supersoti mėsos asorti

Ir galiausiai - nuostabusis desertas

Mes patys irgi mokam gamint. Čia mano pirmasis lietuviškas rabarbarų pyragas Švedijoj, kurio receptas net į Kiniją iškeliavo

O Agnieška mums ištaisė nerealias dvi tokias va picas. Biški apsirijom:D

Pakapoję picų dar pakybinom Arno kaimynus, švedus, kurie buvo pasiruošę kažkokiam ten teminiam "be gravitacijos" vakarėliui:D

Toliau - mūsų kelionės. Oro pajėgų muziejaus biškelis. Pagrindinė salė su bendru vaizdu. O šiaip muziejus, kaip ir sakiau, labai interaktyvus, tai galėjom pastovėt prie tikros turbinos, 25m/s vėjyje:D

Kita kelionė buvo prie Roxen ežero. Gražios vietos, gražūs veideliai:D

O vakare grįžę kepėm labai labai skanius hamburgerius. Tiesa, ne "kepėm", o vyrai kepė. Yummy:}

Kol kas tiek, bendram vaizdui:}

2011 m. rugpjūčio 25 d.

Šeštadienis po didžiosios dienos irgi buvo visai smagi diena. Ilgai miegojom, o kai pabudom, išsiruošėm su Lijana ir Arnu į miestą, oras buvo labai geras, tai niekur neskubėdami numynėm, vėliau Arnas atsiskyrė ir mes bobiškai slampinėjom po miestą. Užsipirkom, kaip visad, daug pigaus maisto ir mynėm namo. Aišku, pasiklydom, nes atvažiavom nauju keliu ir tuo pačiu grįžt nebepavyko. Šiaip ne taip praktiškai nebegyvos parmynėm namo, reikėjo pusvalandžio atsigauti dar, nes mirtinai nuvargau.

Vakarop mieste tęsėsi šventės ir koncertai, patraukėm ir mes su Arnu, tik šį kartą atskirai. Arnas išvažiavo pasiklausyt „September“, kaip supratau, ten švedų Britney Spears, nes visi miršta dėl jų. O aš su makedoniečiu nuvariau truputį vėliau į metaliūgų koncertą prie katedros, žymiai mažesnėj scenoj. Žmonių irgi buvo mažiau, bet muzika..nepalyginsi:} pirmi atvarė tokie šiaip neutralūs muzikantėliai su električkėm, bet atėjom, kai jie jau baigė grot. Po jų pasirodė jauni bičiukai, tokia, atrodo, mokyklos garažinė grupė, bet nenuvylė, tvarkingai pagrojo visai. Tada nuėjom pažiūrėt į didžiąją sceną, kur traukė masės žmonių. Tačiau nepabuvom ilgai, nes muzika nedomino, o kalbėtis irgi buvo per garsu. Grįžę prie mažosios scenos maloniai nustebom, nes grupė, kuri vadinosi „Night“ (taip, žiauriai originalu) parodė tikrai kokybiškos muzikos. Vyrai labai nuoširdžiai atidirbo su gitarom. Žodžiu, mums patiko:} Po koncerto dar atsigėrėm mieste alaus ir taip apie pirmą valandą beveik kartu su Arnu grįžom į namus.

Visų tų viešų renginių metu negalėjau atsistebėti švedais. Paprastai pedantiškai tvarkingi ir kultūringi dabar visi buvo girti, išsivartalioję purvynuose, visi kampai nuvemti, eina žmonės (ir nebūtinai jauni) akių nesufokusuodami į vieną tašką.. žodžiu, baisu. Tačiau visgi nė vienam iš jų visų nešauna į galvą mintis imti ir padaryti ką nors blogo. Niekas nesimuša, niekas nešaukoja. Visi ir toliau tokie pat mandagūs ir paslaugūs. Tikrai įdomi tauta:}

Sekmadienis buvo irgi neblogas, nepaisant to, kad reikėjo mokytis švedų kalbą pirmadienio egzaminui žodžiu. Atsikėliau sau ryte, nubėgau į parduotuvę ir sugalvojau, kad laikas kepti rabarbarų pyragą, kuriam taip seniai ruošiausi:D Pavyko tikrai neblogai, net kaimynė Bonny įvertino, sakė, labai skanus, net recepto paprašė. Taigi dabar ir Kinija kvepės lietuviškais pyragais!:} Pavaišinau pyragu visus kaimynus, visiems prisigerinau, vakare į svečius užsuko Viktorija su pussesere. Taigi vėl paplepėjom, pagėrėm arbatos, pažiūrėjom kartu „Policijos akademiją“ per televizorių šimtąjį kartą ir nuėjo miegot. O, kad aš būčiau nutuokus, kokia nuostabi bus sekanti diena:D

Tataigi atsikeliu aš sau penktadienio rytą, išsiverdu arbatos sau, savo sugyventiniui ir draugėms lietuvėms, pavalgau pusryčius ir slampinėju po namus. Prieš išvažiuodama į paskaitas dar prisėdau ant čiužinuko pasikartot temas, kurios įtrauktos į egzaminą. Girdžiu, vibruoja telefonas kuprinėj. Nepažįstamas numeris. Atsiliepiu, sako, sveiki, čia Catarina Lorin. Girdėjau, neturi būsto dar. Nori kambario? Aišku, man čia atrodė visiškas kostmosas, kažkokia absoliuti utopija. Sakau, noriu, ateisiu po egzamino. Ir taip visai šaltai nuvažiavau į egzaminą. Pakeliui dar sutikau grupiokų, kurie buvo jau po jo, tai dar nuramino, sakė, visai nebaisu ir nesunku. Tai su džiugia nuotaika nuvažiavom, sutikom tuos, su kuriais kartu kalbėjom ir laukėm 11tos valandos.

Tuo laiku prasidėjo egzaminas. Tai buvom keturiese – aš, Arnas, Laura ir Tobias. Egzaminas buvo iš dviejų dalių. Pirmiausia reikėjo perskairtyti dalį teksto. Žinojom, kurie tekstai įeina į egzaminą, tai mokėjom juos jau beveik mintinai. Antra dalis – kalbėjimas. Nebuvo konkrečios temos, reikėjo kalbėti apie save sekant žingsnius – prisistatyti, pasakyti iš kur esi, kiek tau metų, ką mėgsti, ką studijuoji, kur gyveni, papasakoti apie šeimą ir panašiai. Laikas prabėgo labai greitai ir tikrai, kaip ir sakė kolegos, be streso. Po egzamino susitiko Lijaną, kurios egzaminas vyko tuo pačiu laiku. Mergaitei tai nesėkminga diena buvo – sugebėjo nulaužt raktą dviračio spynoj.

Susitikę visi kartu nuėjom į C pastatą, kur mūsų „atstovybininkai“ pardavinėjo bilietus į Švedijos oro pajėgų muziejų, kuris yra visai netoli mūsų namų. Tai už 50SEK nusipirkom bilietukus, tada patraukėm į „kampinę“, kur mudu su Arnu nusipirkom traukinio bilietus į Stokholmą, į Red Hot Chilli Peppers koncertą. Tada kaip tik baigėsi pietų pertrauka ir nuliuoksėjau į International Office pas apgyvendinimo koordinatorę Catariną Lorin, kuri man ryte ir skambino. Nuėjau, ištraukė sau papkę su mano vardu ir pavarde iš po stalo, toj papkėj raktai brazda. Tada pradėjau jau tikėt, kad gal ir gausiu būstą. Tai šakės, širdis, maniau, pro gerklę išlips iš džiaugsmo. Sako, tai va čia šitas kambarys tokioj ir tokioj gatvėj, Ryd rajone.. Taigi pasaka! Čia visas gyvenimas verda, pats geriausias įmanomas variantas! Davė man čekį susimokėt užstatą, numyniau staigiai iš universiteto į Ryd, susimokėjau 2700SEK, parmyniau atgal su kvitu ir gavau raktus! SAVO namų raktus!

Tai jau kai turėjau raktus rankose, su Arnu nuvažiavom apžiūrėt, kas per kambarys. Galiu pasakyt tiek – pasaka! Nors ir pirmam aukšte, nors ir su langu į šiaurę:D Koridorius –nuliovas, sutvarkytas visas, svetainėj baldai nauji, viskas labai tvarkinga, šviesu. O jau virtuvės kas per nuostabumas! Mano kambarys – toks pats kaip Arno. Prieškambariuke trijų durų spinta su antrasoliais. Vonia graži, naujom plytelėm išklijuota, kambarys su baldais! Labai gražios grindys, laminatas. Labai patogi lova, šalia lovos mažutė spintutė su stalčiais, didelis ir labai patogus krėslas, maža kėdė, kėdė su ratukais, medinė lentyna, mažas žurnalinis staliukas ir didelis didelis rašomasis stalas. Negana to, dar buvo dvi šiukšlinės, dviračio lempa ir palikta daug daug tualetinio popieriaus:D yay!

Staigiai apžiūrėję ir susipažinę su trim kaimynais – dviem ispanais ir vokiečiu, grįžom atgal pas Arną. Ten apsipatenkinus visa pradėjau pakuotis daiktus, paskambinau mamai pasidžiaugt (beje, mama nepažino – dar ir turtinga būsiu!), tada Agnieškai baigėsi egzaminas ir susitikom su ja, nuėjom apsipirkti ir grįžom pas mus kepti skaniausios pasauly picos! Į svečius atėjo Evelina ir Lijana, taip pasigaminom tą picą susimetę po 40SEK,skaniai skaniai ją sukapojom, pasijuokėm, paplepėjom, išgėrėm vyno už mano naujus namus, pasijuokėm iš kaimynų švedų, kurie keliavo į teminį vakarėlį apsikarstę juokingais balionais. Vėliau į svečius užsuko Tauras, Julius ir Andrius – dar lietuvių!

Visi sukibę, pasiėmę po vieną tašikę, tą patį vakarą perkraustėm mane į naujuosius namus su visais daiktais. Tik įėjusi pirmiausia pasikabinau ant sienos savo trispalvę. Tuo pačiu nukeliavom pažiūrėti, kaip gyvena naujai atvykęs Julius (beje, jis atvežė daug gėrio iš Lietuvos – pradedant alum, baigiant silke!), o vakarą užbaigėm  visi kartu, tik jau be Agnieškos, kuri išvažiavo autobusu namo, BBQ vietoje toliau keldami tostus už Lietuvą, už namus ir už draugus. Skåll!

Pirma naktis kambary, pagaliau miegas lovoje, o ne ant čiužinio.. mažų mažiausiai fantastika:} atsikėliau sau ryte, sustumdžiau baldus, kad tilptų draugių čiužiniai, įsikūriau, kad liktų vietos jų daiktams ir pradėjau laukti naujų kambariokių. Staigiai viską susikraustėm, nes oras buvo per daug geras sėdėti namie. Kol mes krapštėmės čia, Arnas nugraužė Lijanai dviračio spyną su nulūžusiu raktu ir visi lietuviai su Sebastian ir Tobias patraukėm į kelionę prie Roxen ežero. Kelionė buvo tikrai ypatinga:D

Kadangi nė vienas nežinojom kelio, nusprendėm, kad logiškiausia važiuoti į miestą, nuvažiuoti prie upės ir tada jos krantine važiuoti, kol pasieksim ežerą. Taip sustodami pasifotkint ir besiplepėdami numynėm iki ežero. Bet vieta tikrai ne tokia, kokios mes tikėjomės. Ten viskas apžėlę, tik kažkokia jachtų prieplauka ten, kur upė įteka į ežerą. Na ką, patraukėm ieškot paplūdimio, nes žinom, kad kažkur tikrai yra:D Normalaus kelio nebuvo, tai gerus tris kilometrus mynėm pievų keliu. Įsivaizduok – pieva, kuria tris kartus pravažiavo ūkininkas su traktorium:D tokiu tat keliu mes mynėm:D šiaip netaip pasiekėm gyvenvietę, kur visi paplūdimiai privatūs:D mūsų laimei, viena maloni moteris parodė mums kelią per savo kiemą į viešąjį:D tai ten pasidarėm fiką – draugiškai valgėm, kas ką atsivežę, kas nusimaudė, kas fotkino besimaudančiuosius:} 

Ten išalkom ir sugalvojom, kaip nerealu būtų išsikepti patiems savo hamburgerių! Kaip tarėm, taip ir padarėm. Grįžom normaliu keliu, čia visai tiesiai, pro didžiuosius miesto prekybos centrus, tai užsukom ir nusipirkom viską, ko reikia, grįžę staigiai susisukom ir susitikom vėl BBQ place, kur jau daugelis kitų turėjo irgi tą pačią mintį. Bet mūsiškiai buvo skaniausi, atsakau! Tikrai daug skaniau nei hesas arba makas. Žiauriai žiauriai skanu! O Tobias dar pavaišino suomišku meškos alum.. Visą vakarą kartojau, kaip viskas tobula – koks tobulas oras, tobula kompanija, tobulas maistas, tobulas naujas kambarys.. Sakiau, trūksta tik vienos dainos. O ir tą man suveikė! Come on baby, light my fire!

Trečiadienį vykom į minėtą Švedijos oro pajėgų muziejų. Tikrai verta aplankyti. Neverta net vargintis pasakoti. Viskas labai interaktyvu, viską gali liesti, viską pats išbandyti – įlipti į naikintuvo saloną ir pasimatuoti šalmą, pašaudyti iš kulkosvaidžiukaus, pažaisti žaidimus, kuriuos žaidžia būsimieji pilotai, besimokindami pilotuoti lėktuvą, simuliatoriumi pakelti lėktuvą ir jį nutupdyti, pasiklausyti kylančių lėktuvų garsų, pastovėti šalia lėktuvo turbinos 25km/h vėjyje, paskraidyti stebuklingu kilimu, keliauti laikmečiais ir susipažinti su aviacijos istorija. Kas atvažiuos manęs aplankyt, tą nusivesiu. Pasakot beprasmiška:}

Grįžom su lietumi tai planų tai dienai nebeturėjom. Čilinom, valgėm, kalbėjom su namiškiais. Vakare geriau susipažinom su naujaisiais kaimynais – visi mokosi mechanikos inžineriją! Be jau minėtų dar yra Nicklas iš Švedijos, toks piktas atrodo, dar vienas švedas, pas kurį dar labai dažnai brolis būna, švedė mergaitė, pirmakursė, kažką su tarptautiniais ryšiais mokosi ir dar viena mergaitė, su kuria dar nekalbėjau. Bet irgi švedė. Šiaip apskiritai tai mano koridoriuje žmonės tikrai ne tokie draugiški, kokie buvo pas Arną. Visi turi viską atskirai, nėra tiek daug bendrų daiktų kaip ten. Bet dėl to pas mus labai tvarkinga ir švaru:}

Vienintelis mano kambario minusas buvo užsikimšusi dušo kanalizacija ir kriauklės vamzdynas, leidžiantis vandenį ant grindų. Dėl to negalėjom maudytis. Tai ketvirtadienio rytą Evelina su Lijana atsikėlė, paliko mane dar miegančią ir išvarė pas Andrių nusimautyt. Joms išėjus vėl užmigau, ir, regis, tik spėjau užmigt, kažkas baladojasi į duris, maniau, kad tos dvi, nušoliuoju su pižama įsileist, stovi dėdė su įrankiais, atėjo sutvarkyt visko. Iškrapštė iš dušo belekiek plaukų. Jis tai nežino, kad aš kątik atsikėlė. Bėt nė pusės žodžio nepasakė, kad čia gal nebūk nevala ar panašiai (Kaune barako ūkvedys nepraleistų progos:D). Sutvarkė viską ir išėjo. Tada ilgai ilgai maudžiaus duše, kad jau vanduo nekainuoja, grįžo sugyventinės mano, papusryčiavom visos kartu ir išvažiavau aš su Arnu į miestą.

Ten susitikom su mūsų studijų kooradinatorėm, kurios ten naujokų įvadinėj programoj dalyvavo, išsiaiškinom reikalus su besikertančiais dalykais labai staigiai, prasisukom biški mugėj, nusipirkom žiauriai per brangių angliškų saldumynų (vyko visų pasaulio šalių (na, ne visai visų) maisto turgus), aš nusipirkau alaus (Arnui nepardavė:/) ir grįžom namo, čia tik apsisukom, išvažiavom į prekybos centrų miestelį apsipirkti namų ūkiui – nusipirkau naują patalynę, vonios užuoldaidą, raudonus šiušlių maišus ir kitokias nesąmones. Grįžom namo pavargusios kaip velniai nuo to tąsymosi. Dar spėjom išsiskalbti rūbus skalbykloj – grybe bendrabučio vidiniam kieme ir taip atėjo vakaras. Evelina su Lijana išvarė į klubą pasiausti, o man nebeužteko jėgų. Sėdžiu ir kaupiuos rytojui – visą dieną mokysiuos šeštadienio didžiajam egzaminui. Vat ten tai bus!

FunFact: šiandien gėriau varniukų alaus!

2011 m. rugpjūčio 20 d.

Goooood Morning, Lithuania! Tęsiam savo įspūdingą-pause-not pasakojimą iš nebesaulėtosios Švedijos:D Grįžtam prie trečiadienio.

Taigi, kaip minėjau, paskaitos prasidėjo tik 15h, tai atsikėlėm ryte sau gražiai ir tvarkingai, biškelį pasimokėm, biški pakalėm, pasidarėm valgyt labai skaniai. Pirmas epic swedish meal in Lithuanian – filmavom procesą. Aišku, ne toks jau epic, nes neskraidė viskas į sienas, kaip priklausytų, bet buvo skanu ir negana to, dar ir gražu:D

Paskaitos vyko trumpiau, nei visad, bet kadangi prasidėjo vėlai, labai vargino. Labai sunku buvo kažką daryt. Tai parašėm paskutinius atsiskaitymus – rašinėlius apie savo miestą, prirašiau apie Mosėdį biški nebūtų dalykų, nes vartojau žodžius, kuriuos mokėmės. Tai va, jei ką, Mosėdyje galima plaukioj kanojom:D Tačiau paskaitas karūnavo dėstytojos supažindinimas su egzaminu, kuris mūsų laukia. Tai OMG. Visas tris savaites ten žaidėm nesąmones, dainavom, šokinėjom ir juokavom, ir šast pameta krūvą lapų – egzo pavyzdys. Skaitymo testas, kokios šešios užduotys gramatikos ir rašinys gale. Egzaminas trunka 4 valandas (say whaaat), darbai bus užkoduoti, kad taisytojai nesuprastų, kieno čia darbas. Negalima keisti rašymo priemonės ir panašiai.. žodžiu, lietuviškas valstybinis egzaminas. Tačiau nepaisant visko, paskaita pasibaigė daugiau mažiau linksmom gaidom, o po paskaitų staigiai parmynėm namo, pavalgėm, persirengėm ir išvarėm su Lijana ir Evelina į Flamman.

Ta vieta – visai netoli nuo mūsų. Kokios 4 minutės dviračiu nuo namų durų iki jo durų, čia tiesiai per miškelį (o miškeliai pas mus asfaltuotais takais, apšviesti, žodžiu, važiuok ir dar norėk:D). Flamman (reiškia liepsną švediškai) yra toks baras su didele terasa pirmam bendrabučio aukšte. Nu labai panašu į mano bendrabutį ir pizza jazz terasą apačioj. Ten pasėdėjom su Daniel iš Makedonijos, kuris, pasirodo, tame bendrabutyje virš flamman gyvena. Išgėrėm kas vyno, kas alaus, užsukom pas jį trumpam į namus, parodė, ką prifilmavęs visuose koncertuose ir festivaliuose (rock am ring included), tai mes papavydėjom ir nusprendėm varyt namo. Aišku, kaip tyčia, tuo momentu, kol mes buvom pas jį, pradėjo belekaip smarkiai lyti, griaudėti ir žaibuoti, bet kai patraukėm namo jau vos vos lijo, o kai grįžom nebelijo visai. 

Grįžusi namo nusimečiau šlapią kožą, šlapius batus ir radau pilną svetainę (tą bendrą kambarį) bernų – futbolą visi žiūrėjo. Tai perlipau per juos visus, nuėjau išsivirt arbatos, nes sušalus buvau, tai nieks net nepastebėjo beveik:D Po poros minučių pasibeldė ir Evelina su Lijana, nes joms nebuvo ko veikt namie, tai su tom pačiom rusiškom stiklinėm pilnom arbatos prisijungėm stebėt paskutines minutes. Linksma veikla – pilna žmonių iš visos Europos, visi domisi tuo pačiu dalyku. Buvo vienas ispanas, kuris labai karštai sirgo už savo komandą:D nebuvau sutikus dar kito tokio skardžiabalsio:D Bet bendrai – viskas labai gražiai ir tvarkingai:} ai, labai juokinga buvo, kai prisijungė mūsų kaimynas švedas Christoffer, kuris atsisėdo ant sofos, pasiėmė kažkieno skarbonkę alaus ir sėėdi, aceit žiūri tą futbolą, užmiega sėdėdamas, kai galva jau svyra, prabunda:D nieks kits nematė, tik mes su Evelina (kitiems telikas buvo įdomiau), tai pažvengėm:D Po futbolo visi išsibarstė kas kur ir mes nuėjom miegot:}

Ketvirtadienis vėl buvo laisva diena. Atsikėliau ryte, pavalgiau, numyniau į getą, vėl apipirkau šeimyną maistu, sutikau draugų ir parduotuvėj, ir pakeliui namo. Grįžusi padariau namų darbus – reikėjo parašyt savo įspūdžius apie Švediją – kas keisto, neįprasto. Pasiruošimas paskutiniam atsiskaitymui žodžiu. Dar pasikuičiau namie ir išmyniau su dviračiu į miestą kartu su Evelina ir Lijana, nes prie katedros vyko celtic rock grupės koncertas, apie kurį sužinojom iš Daniel.

Koncertas tikrai buvo vertas pamatyt. Grupė „Captain Jack‘s Army“ grojo daugiausiai koverius, bet visi koveriai buvo geri. Kadangi grojo celtic rock, tai muzika buvo labai linksma, strakaliok ir strakaliok. Grojo Flogging Molly coverius ir vieną mėgstamiausių mano baladžių „Float“. Žodžiu, muzika tikrai labai patiko, biški pafilmavau. Kadangi vyksta miesto šventė, tų koncertų aplink ne vienas ir ne du, tačiau kiti pseudo džiazo atlikėjai, su mergom, įsispraudusiom į specofkes, tik numušinėjo nuotaiką po matyto konco, tai išmyniau atgal namo, nors turėjau pasiūlymų ir į pubą, ir į klubą (uo, net susirimavo). Grįžus Arnui per petį pažiūrėjau paskutines minutes draugiškų krepšinio Lietuva-Ispanija varžybų naujoj arenoj, pakalbėjau su draugeliais ir draugelėm skaipe ir ilgai nelaginus ėjau miegot. 

Penktadienį kėlėmės anksti, paskutinė paskaita. Diena buvo labai vykusi. Pirmiausia grupiokas Maurice nustebino visus prikepęs kanebulle – švediškų bandelių su cinamonu, visus pavaišino. Paskui dirbom grupėm, kalbėjom apie tas Švedijos keistenybes, tikrai įdomu buvo. Ir tikrai daug jų atradom:D Paskui nustebino ir dėstytoja – irgi atnešė visiems tų pačių kanebulle, tai labai skani diena buvo:D Paskui beveik iškilmingai visiems įteikė raštus, pažyminčius, kad mes sėkmingai lankėme EILC kursus. Ir taip labai greitai prabėgo diena, pajudėjom namo.

Aišku, kaip visada, tada, kai jau reikia namo, pradėjo lyti, ir smarkiai. Tai dieną vėl išgelbėjo nuostabioji mamuko man nupirkta nesušlampanti striukė, kurios jau nebeišimu iš kuprinės, visur tampausi su savim. Parmynėm namo, tada parduotuvėj sulaukėm, kol su Shveta  po vienu skėču grįžo Agnieszka, kuri pas mus pasisvečiavo iki ilgai lauktosios vakarienės su dėstytojais. Tai šlapi, bet laimingi grįžom namo, pasigaminom šiokius tokius pietus, pažiūrėjom televizorių, pasipuošėm ir išėjom į šalia esantį HG klubą, kur vyko didingoji vakarienė.

Tas klubas, pasirodo, turi dar dvi banketines sales, kuriose nebuvo tekę būti. Visas klubo pastatas – senas vietinių dvaras, tai tos banketinės salės dar išlaikiusios seną koklinė krosnį, dekoracijas ant sienų ir lubų ir panašiai, kabėjo sietynai. Ant sienų buvo įrėmintų nuotraukų, kuriose matėsi, kaip ta vieta atrodė seniai. Tikrai įdomu. Bet viską užgožė.. MAISTAAAS! Pirmiausia mus atėjusius jau pasitiko vėžiai mūsų lėkštėse, kuriuos valgėm su specialiom kepuraitėm (irgi su vėžiais). Parodė, kaip reikia juos ten sulaužyti, sutaršyti. Tikrai juokinga buvo žiūrėt, kaip visi bando juos atidaryt;D tarkim aš tai apsitaškiau visą veidą lauždama vieną žnyplę:D Antras patiekalas buvo pilna lėkštė mėsos (trys mažos parūkytos dešrelės, mėsos kukuliai, didelė riekė kumpio, virtos elnienos gabalėlis ir lašiša su makaronų koše su grietine). Tikrai skanu. Ganėtinai per daug, kaip man, bet žinant, kad tokio maisto neteks daugiau niekad valgyt, palikau tik kaulą iš elnienos:D ai, dar labai skanaus garstyčių padažo kartu su šituo buvo. Mums! (švediškai šitas reiškia Niam!). O po to sekė desertas. Fantastiškas varškės pyragas su grietinėle, dar fantastiškesnis obuolių-cinamono pyragas su kondensuotu pienu ir pačios fantastiškiausios šviežios braškės, kurios buvo tikros, ne šaldytuvo skonio. Šalia visko dar gavom po stiklelį švediškos degtinės ir po du buteliukus alaus. Į tarpus tarp maisto padainavom švediškai, susipažinom su jų šventėm ir papročiais. Viskas priminė lietuviškas geras vestuves, trūko tik lepšių muzikantų:D

Po vakarienės ir visų pramogų prasidėjo šokiai ir linsmybės. Sukomės visi kartu su dėstytojais. Tačiau, deja, nebuvo taip linksma, kaip buvo, tarkim, antradienį. Tad pirmą valandą jau buvom namie. Sotūs ir laimingi nuėjom miegot:}

Fun Fact: Sulaukėm ne vieno komentaro, kad mes, trys lietuvės, išsiskiriam iš kitų savo apranga – ale rengiamės moteriškiau, nei kitos. Kai paklausiau, ar čia gerai, ar blogai, sakė, įdomu:D

2011 m. rugpjūčio 17 d.

Tataigi toks buvo mūsų šeštadienio vakaras, po kurio atėjo jau tradiciškai visiško tinginio sekmadienis. Jau net nepamenu, ką veikiau, žinau tik tiek, kad nepaveikiau nieko įdomaus ar svarbaus:} visą dieną bimbinėjau tai šen, tai ten, vakare buvom susitikę su Evelina ir Lijana apsimainyt nuotraukom, pakalbėjom  apie šeštadienio įspūdžius ir tuo viskas baigėsi. Ai, dar Arnui kompas užsilenkė, virusą pagavo.

Pirmadienį paskaitos vyko ilgiau, nei visada. Tai prisikrovėm į tašes sumuštinių-sudaužtinių ir išėjom graužt mokslo šaknies. Atidavė mūsų rašytus darbus, uždavė jau kitą. Paskaitos praėjo kaip visad. Tik į pabaigą paskaitos įsirauna dėstytoja, sako, staigiai kimbatės už rankų:D ir taip mes susikibę už rankų ir dainuodami išstraksėjom per visą pastatą į kitą klasę, pas Lijaną:D ten turėjom parodyt savo kalbos skilus:} taip susipažinau su kažkokiu vokietuku Nicolas. Padainavom keletą dainų ir taip pat susikibę už rankų išstraksėjom atgal. Ir baigėsi paskaita:D Tikrai to niekad KTU nedariau:D

Po paskaitų ėjom pas Lijaną ir Eveliną trumpam, Arnas parsisiuntė windowsus, mes pažiūrėjom youtube juokingų filmukų, pažvengėm, išgėrėm arbatą ir išėjom namo. Kadangi žinojom, jog antradienis bus laisvadienis, toliau nieko neveikėm ir tinginiavom:D visą vakarą žiūrėjau serialus ir valgiau per brangius sausainius:} Vakare dar mamukas paskambino, paplepėjom biškelį:}

Antradienis – laisvadienis. Atsigriebėm ir mes už žolinę:D atsikėlėm ryte, išsivirėm ryžių košės su razynkom, pavalgėm kai žmonės, pagulėjom prie teliko, tvarkingai viskas:D tada pasidarėm namų darbus, Arnas prasiautė skalbykloj. Kiek vėliau atėjo kaimynė Bonny, nes ji liko be interneto – bernas, su kuriuo dalinosi, išsikraustė. Tai atnešė savo routeriuką pas mus. Tai kiek džiaugsmo buvo! Savo nuosavą internetą turėt:} bet neilgai džiaugėmės, nes pas kaimynę labai silpnas signalas buvo ir išsinešė vėliau pas kitą, arčiau gyvenančią. Bet tada mes jau ruošėmės vakarui. Dažiau veidą maskuotės spalvom ir rengiausi medžioklinius drabužius:D

Pre-party vyko pas Eveliną ir Lijaną. Tuo pačiu susipažinom ir su tikriuoju namų šeimininku Andrium, kuris antradienį atvyko į Švediją. Mūsų draugių neišvarė, tai didelės bėdos nėra, gyvensim dar:} Arnas paskolino joms savo pripučiamą čiužinį, tai įsikūrė jie ten ir patraukėm vėl į tą patį HG.

Barelis tikrai panašus į BO. Pirmam aukšte – baras, tiesa, daug mažesnis, negu BO, bet panašaus jaukumo. O antram aukšte dancefloor. Tikrai panašiai viskas padaryta. Tai atėjom pačiu laiku, prieš prasidedant laukimui eilėje. Nušiaušėm tiesiai prie baro, pasiėmiau tikro tvarkino Murphys Irish Stout, bokalą tiršto juodo alaus, kuriuo džiaugiausi visą vakarą:D geriau nesakysiu, kiek kainavo:D

Kaip ir visada prasidėjo susipažindinimai su naujais žmonėm, kurių vardų neprisimenu. Buvo vienas belgas, kuris negalėjo atsistebėti, kad bobos gera Murphys, buvo keli mūsų grupiokai, buvo ir serbas su makedonu, kurių net vardus mes su Lijana prisiminėm:D Atsirado ir Bobis, keistas Olandas iš šeštadienio. Žodžiu, veiksmo ten netrūksta:D

Išgėrę alų nuėjom į antrą aukštą taškytis. Įėjimas ten, rodos, buvo mokamas (20SEK), bet man jų taip ir neteko sumokėt. Kaip ėjau, taip praėjau, visus tris kartus. Muzika lieva, klubinė, bet kai tikrai nori taškytis, visiškai netrukdo:D Tai neblogai pasiautėjom, išsišokom. Evelina išsitaškė ant scenos, parodė, kaip reikia šventę švęst. Ir pagaliau prisikurkė Partius Animalis. Tiesa, jį prisikurt netyčia ir man pavyko. Taip kad vakaras vienareikšmiškai pasisekė:D 

Viskas baigėsi antrą valandą, labai greitai visus mus iš ten likvidavo. Afterparty buvo organizuotas, bet mes jį skipinom ir nuėjom miegot. Tiesa, Andrius, regis, taip antro aukšto su šokiais ir nepasiekė tą vakarą, nes draugikės grįžusios rado jį miegant. 

Taigi apibendrinant, pirmas antradieninis international party bare tikrai pasisekęs. Vėl susipažinom su naujais žmonėm, pamirkiau nosį į skanų skanų alų, Evelina nusifotografavo su Partius Animalis, pašoko ant scenos, aš irgi atsišokau nuo dūšios, gavau kvietimą šiandien eit alaus į barelį su geresne muzika ir pigesniu alum, sulaukiau pasiūlymo pasiimt čiužinį miegojimui. Žingsnis po žingsnio ir taip kas nors tikrai pasiūlys vietą apsistot, aš tikiu!:D

Taigi grįžom apie pusę 3 naktį, tvarkingai nuėjom miegot ir parpėm iki 10 ryto. Šiandien paskaitos tik 15h, bet varysim iki 19h. Tai žiūrėsim, kas ten iš manęs bebus likę po tokios dienos. O dabar eisiu gaminti pietų. Turim pigių šaldytų daržovių, pigaus faršo ir labai pigių makaronų. Bus tikrai gerai..:D

 O Fun Factai šį kartą bus papasakoti ne taip viešai:D

2011 m. rugpjūčio 14 d.

Penktadienio vakaras baigėsi ramiai. Pasikvietėm Eveliną ir Lijaną, valgėm švedišką maistą – kraujo pudingą. Skamba visai šlykščiai, ane? Atrodo kaip gabalas hematogeno vakume, jį valgo supjaustytą riekelėm ir pakeptą, su bulvėm ir spanguolių džemu. Mes apsiribojom pakeptu pudingu, bulvėm ir dar susiorganizavom morkų salotų su majonezu ir česnakais. Pudingo skonis – grynas cinamonas. Jokio specifinio skonio, tikėjausi kažko tokio, kaip vėdarai, bet buvo vien cinamonas. Kadangi mes visi suvokėm, kad skanu nebus, tai visai nenusivylėm – paragavom, dabar žinom, kas tai yra, ir toliau skaniai kapojom bulves ir morkas. Mmm... :D

Po vakarienės nuėjom į BBQ, ten buvo labai daug žmonių. Tačiau pažįstamų neradom tai užsiėmėm stalą ir gerėm tą vieną vienintelę mano tamsaus alau skarbonkę:D Labai skanu buvo:D Ilgai nesėdėjom, nes pradėjo rinktis keisti žmonės (labai keisti), o draugelės mūsų patraukė į kitą vietą švęst, karaoke dainuot, tai pabuvę lauke sau grįžom namo ir ilgai nenaktinėję ėjom miegot.

Kėlėmės septintą ryto, nes šeštadienis buvo didi diena – apturėjom kelionę prie didžiausio švedijos ežero. Atsikėlėm, saulutė šviečia, viskas gražu, lauke jau rodė 20 laipsnių šilumos. Žodžiu, oras kaip užsakytas. Tai tik susimetėm sumuškiakus į tašes, šokom ant dviračių ir atsidūrėm campuse. Ten po biški susirinko visi ir mes su kita dėstytoja, nes mūsiškė nevažiavo, sulipom į du autobusus. Mūsų grupė ėmė baltojo galą. Tai prisiminiau mokyklinius laikus ir ekskursijas. Ir, žinoma, kelionę į fuksų stovyklą:}

Pirmiausia linksmai bedainuodami švediškas dainas nuvažiavom į stiklo gamyklėlę. Ten galėjom pasidairyt po parduotuvę-galeriją, kur pardavinėjo sao gaminius, o pastato gale buvo pačios dirbtuvės. Toks malonus diedukas. Pagamino tris mūsų pačių pasirinktus gyvūnus. Pirmo užsiprašėm briedžio. Tai sakė, per 2,5 min turi nulipdyt, kol stiklas sustingsta. Bet jis ten taip varo, kad atrodo žiauriai žiauriai lengva. Tik šast ir iš kažkokio gniutulo stovi briedis. Paskui taip pat lengvai pagamino katiną. Tada kažkas užsiprašė drakono, o tas sako, aš jums į kinietį panašus?:D Tada pagamino žuvį ir leido Christian, mūsų grupiokui, pabandyt:D tai arklys gavosi vienas kleckas:D Bet paskui jam leido išsipūst sau kolbą:}

Po stiklo gamyklos važiavom į saldainių fabrikiuką. Principas tas pats – šalia kelio saldainių parduotuvė, kur viduj už stiklo gamina tuos saldainius ir galima pažiūrėt, kaip viskas vyksta. Tai pažiūrėjom, kaip bičas šaltu veidu suvyniojo porą pypkų iš cukraus ir vandens, tada nebegalėjom tvertis apsiseilioję visi ir nubėgom pirkt saldainių. Ten tokie panašūs į tuos, kur prie bažnyčios pardavinėja, visokių visokių skonių buvo, net viskio;D tiesa, jie labai mėgsta tuos savo sūrius anyžius, tai pikta ten su jais:D

Iš ten patraukėm į Gränna – miestą prie antro pagal didumą ir šešto Europoje Švedijos ežero Vättern. Labai labai gražus miestas, ant tokio šlaito visas, iš betkur matosi ežeras. O jau ežero nuostabumas... gyvenime nemačiau tokio mėlyno vandens:} tikrai nuostabūs vaizdai. Tai prie ežero turėjom gal 20min pafotografuoti, tada su keltu kėlėmės į Visingsö salą vidury ežero. Nusikelę ten papriešpiečiavom, susipažinom su dar benamių bičiukų, užsirekomendavom kaip virėjos labai geros:D

Sala tikrai nereali. Po ją mus vežiojo tokiais vėžimais su arkliais, po 20 žmonių, o diedukas vadeliotojas pasakojo. Sala ilga ir siaura – skersai 3km, išilgai 14km. Viskas ten statyta apie XXI amžių, atrodo, kad ten laikas sustojęs. Gyvena 700 žmonių, yra vidurinė mokykla, taip pat labai sena. Ten buvo mokoma astronomijos, dėl to buvo nupjautas bažnyčios bokštas ir padaryta mažulytė apžvalgos aikštelė. Tai aišku, užsiropštėm į tą aikštelę. Buvo visai baisu – iš pradžių lipom labai labai siauru akmeniniu koridoriumi, vėliau dar baisesniais žiauraus statumo mediniais laiptais tamsoje, matosi apačia ten per laiptų tarpus. Bet palipus.. fantastika. Visą salą aplink matai.. nerealu:}

 

Salos pakrantėje stovi vėlgi XXI amžiaus pilis, kurioje gyveno švedų monarchai. Vėliau pilis buvo naudota kaip kalėjimas. Po perversmo pilis padegta ir likę tik griuvėsiai, bet ir tie gana įspūdingi.

Saloje nebuvo akmenų (statybinės medžiagos) tai didžiuliai kiekiai tašyto akmens parplukdyti iš sausomos. Dėl to po pilies gairo, kiti pastatai buvo atstatinėjami iš pilies „laužo“.

XIX amžiuje salą švedų laivynas naudojo žaliavoms – apsodino ąžuolais. Dabar ten didžiausias Švedijoje ąžuolynas. Kadangi ąžuolai sodinti laivų statybai ir buvo reikalingi tiesūs – rastas itin įdomus sprendimas – kiekvienas ąžuolas apsodintas dar keturiais medeliais, kad augtų tiesus.

Saloje yra bažnyčia, atstatyta XVII amžiuje ir paliktas autentiškas jos stogas. Deja, stogas buvo per silpnas naujam stipriam pastatui, tai po stogu buvę varpai perkelti į kitą varpinę, kapinaičių pakraštyje.

Salos istorija siekia dar ir vikingų laikus – tiesiog žmonių kiemuose daug mažų kalvelių, žemės kupstų. Sakė, kad ten vikingų kapai. Sala buvo vikingų kapinės, nes tikėta, kad sielos per vandenį negalės ištrūkti iš salos.

Apibendrinant – kelionė buvo nuostabi. Oras lyg užsakytas, apylinkės be proto gražios, kompanija šauni. Grįžom pavargę, nusikalę, šiaip ne taip parsivilkom namo ir merdėjom visą vakarą. Tik apie 22 valandą išėjom pasižvalgyti į beveik kaimynystėje esantį populiariausią barą-klubą HG. Nuėjom su Lijana, atstovėjom eilėj valandą prie įėjimo – mėgstamiausias švedų dalykas – laukimas eilėje. Nesuprasi, kodėl. Veikiausiai tiesiog sezono atidarymą norėjo padaryti įspūdingą.

Šokiai buvo mokami, tai mes nuėjom į barą rūsyje, truputį primena BO. Visai jauki skylė tokia:} Ten sutikom kolegas, su kuriais susipažinom belaukdami eilėj, vėliau ir vokietį, su kuriuo įdomiai kalbėjomės keliaudami po salą. O galiausiai vakaras baigėsi su iraniečiu, rumunu, serbu, švedu, makedoniečiu ir turku. Rumunas – Evelinos draugelis kreivanosis, kuris jai patalynę suveikė. Iranietis šiaip keistas. Serbas paglostė širdį liaupsindamas Lietuvą kaip krepšininkų šalį (pagaliau kažkas žino:D), švedas neištašė nei žodžio, turkas buvo šveplas, o makedonietis užmušė. Atvarė su „rock am ring“ maike ir pradėjo pasakot apie koncertus, kuriuose yra buvęs. Sakė, jau aplankė viską, ką norėjo, dar vasarą nuvarys į austriją Foo Fighters festivaly kažkokiam paklausyt. Be to, pakeitė nuomonę apie informatikus. Šitas magistrantūroj mokosi ir visas jo darbas bei studijos susiję su dirbtiniu intelektu.

Šiaip bendraujant įdomu, kad su Serbija ir Makedonija, šalimis iš kito Europos krašto, radom daug bendro. Tokie labai savi žmonės atrodė – su tom pačiom problemom, su tuo pačiu požiūriu. Neturi ispaniško taisyklių ignoravimo ar prancūziško pasipūtimo. Paprasti ir įdomūs žmonės.

Kadangi alus brangus, ilgai ten neužsibuvom. Be to, parėjo nuovargis. Taip mes iki 2h pabuvusios išėjom namo. Ir labai skaniai užmigau:}

Fun Fact: Kelionės pabaigoje dar sužinojom, kad vienas iš mus vežiojusių arklių, lietuvaitis Vitas:}