Po vakarienės nuėjom į BBQ, ten buvo labai daug žmonių. Tačiau pažįstamų neradom tai užsiėmėm stalą ir gerėm tą vieną vienintelę mano tamsaus alau skarbonkę:D Labai skanu buvo:D Ilgai nesėdėjom, nes pradėjo rinktis keisti žmonės (labai keisti), o draugelės mūsų patraukė į kitą vietą švęst, karaoke dainuot, tai pabuvę lauke sau grįžom namo ir ilgai nenaktinėję ėjom miegot.
Kėlėmės septintą ryto, nes šeštadienis buvo didi diena – apturėjom kelionę prie didžiausio švedijos ežero. Atsikėlėm, saulutė šviečia, viskas gražu, lauke jau rodė 20 laipsnių šilumos. Žodžiu, oras kaip užsakytas. Tai tik susimetėm sumuškiakus į tašes, šokom ant dviračių ir atsidūrėm campuse. Ten po biški susirinko visi ir mes su kita dėstytoja, nes mūsiškė nevažiavo, sulipom į du autobusus. Mūsų grupė ėmė baltojo galą. Tai prisiminiau mokyklinius laikus ir ekskursijas. Ir, žinoma, kelionę į fuksų stovyklą:}
Pirmiausia linksmai bedainuodami švediškas dainas nuvažiavom į stiklo gamyklėlę. Ten galėjom pasidairyt po parduotuvę-galeriją, kur pardavinėjo sao gaminius, o pastato gale buvo pačios dirbtuvės. Toks malonus diedukas. Pagamino tris mūsų pačių pasirinktus gyvūnus. Pirmo užsiprašėm briedžio. Tai sakė, per 2,5 min turi nulipdyt, kol stiklas sustingsta. Bet jis ten taip varo, kad atrodo žiauriai žiauriai lengva. Tik šast ir iš kažkokio gniutulo stovi briedis. Paskui taip pat lengvai pagamino katiną. Tada kažkas užsiprašė drakono, o tas sako, aš jums į kinietį panašus?:D Tada pagamino žuvį ir leido Christian, mūsų grupiokui, pabandyt:D tai arklys gavosi vienas kleckas:D Bet paskui jam leido išsipūst sau kolbą:}
Po stiklo gamyklos važiavom į saldainių fabrikiuką. Principas tas pats – šalia kelio saldainių parduotuvė, kur viduj už stiklo gamina tuos saldainius ir galima pažiūrėt, kaip viskas vyksta. Tai pažiūrėjom, kaip bičas šaltu veidu suvyniojo porą pypkų iš cukraus ir vandens, tada nebegalėjom tvertis apsiseilioję visi ir nubėgom pirkt saldainių. Ten tokie panašūs į tuos, kur prie bažnyčios pardavinėja, visokių visokių skonių buvo, net viskio;D tiesa, jie labai mėgsta tuos savo sūrius anyžius, tai pikta ten su jais:D
Iš ten patraukėm į Gränna – miestą prie antro pagal didumą ir šešto Europoje Švedijos ežero Vättern. Labai labai gražus miestas, ant tokio šlaito visas, iš betkur matosi ežeras. O jau ežero nuostabumas... gyvenime nemačiau tokio mėlyno vandens:} tikrai nuostabūs vaizdai. Tai prie ežero turėjom gal 20min pafotografuoti, tada su keltu kėlėmės į Visingsö salą vidury ežero. Nusikelę ten papriešpiečiavom, susipažinom su dar benamių bičiukų, užsirekomendavom kaip virėjos labai geros:D
Sala tikrai nereali. Po ją mus vežiojo tokiais vėžimais su arkliais, po 20 žmonių, o diedukas vadeliotojas pasakojo. Sala ilga ir siaura – skersai 3km, išilgai 14km. Viskas ten statyta apie XXI amžių, atrodo, kad ten laikas sustojęs. Gyvena 700 žmonių, yra vidurinė mokykla, taip pat labai sena. Ten buvo mokoma astronomijos, dėl to buvo nupjautas bažnyčios bokštas ir padaryta mažulytė apžvalgos aikštelė. Tai aišku, užsiropštėm į tą aikštelę. Buvo visai baisu – iš pradžių lipom labai labai siauru akmeniniu koridoriumi, vėliau dar baisesniais žiauraus statumo mediniais laiptais tamsoje, matosi apačia ten per laiptų tarpus. Bet palipus.. fantastika. Visą salą aplink matai.. nerealu:}
Saloje nebuvo akmenų (statybinės medžiagos) tai didžiuliai kiekiai tašyto akmens parplukdyti iš sausomos. Dėl to po pilies gairo, kiti pastatai buvo atstatinėjami iš pilies „laužo“.
XIX amžiuje salą švedų laivynas naudojo žaliavoms – apsodino ąžuolais. Dabar ten didžiausias Švedijoje ąžuolynas. Kadangi ąžuolai sodinti laivų statybai ir buvo reikalingi tiesūs – rastas itin įdomus sprendimas – kiekvienas ąžuolas apsodintas dar keturiais medeliais, kad augtų tiesus.Saloje yra bažnyčia, atstatyta XVII amžiuje ir paliktas autentiškas jos stogas. Deja, stogas buvo per silpnas naujam stipriam pastatui, tai po stogu buvę varpai perkelti į kitą varpinę, kapinaičių pakraštyje.
Salos istorija siekia dar ir vikingų laikus – tiesiog žmonių kiemuose daug mažų kalvelių, žemės kupstų. Sakė, kad ten vikingų kapai. Sala buvo vikingų kapinės, nes tikėta, kad sielos per vandenį negalės ištrūkti iš salos.
Apibendrinant – kelionė buvo nuostabi. Oras lyg užsakytas, apylinkės be proto gražios, kompanija šauni. Grįžom pavargę, nusikalę, šiaip ne taip parsivilkom namo ir merdėjom visą vakarą. Tik apie 22 valandą išėjom pasižvalgyti į beveik kaimynystėje esantį populiariausią barą-klubą HG. Nuėjom su Lijana, atstovėjom eilėj valandą prie įėjimo – mėgstamiausias švedų dalykas – laukimas eilėje. Nesuprasi, kodėl. Veikiausiai tiesiog sezono atidarymą norėjo padaryti įspūdingą.
Šokiai buvo mokami, tai mes nuėjom į barą rūsyje, truputį primena BO. Visai jauki skylė tokia:} Ten sutikom kolegas, su kuriais susipažinom belaukdami eilėj, vėliau ir vokietį, su kuriuo įdomiai kalbėjomės keliaudami po salą. O galiausiai vakaras baigėsi su iraniečiu, rumunu, serbu, švedu, makedoniečiu ir turku. Rumunas – Evelinos draugelis kreivanosis, kuris jai patalynę suveikė. Iranietis šiaip keistas. Serbas paglostė širdį liaupsindamas Lietuvą kaip krepšininkų šalį (pagaliau kažkas žino:D), švedas neištašė nei žodžio, turkas buvo šveplas, o makedonietis užmušė. Atvarė su „rock am ring“ maike ir pradėjo pasakot apie koncertus, kuriuose yra buvęs. Sakė, jau aplankė viską, ką norėjo, dar vasarą nuvarys į austriją Foo Fighters festivaly kažkokiam paklausyt. Be to, pakeitė nuomonę apie informatikus. Šitas magistrantūroj mokosi ir visas jo darbas bei studijos susiję su dirbtiniu intelektu.
Šiaip bendraujant įdomu, kad su Serbija ir Makedonija, šalimis iš kito Europos krašto, radom daug bendro. Tokie labai savi žmonės atrodė – su tom pačiom problemom, su tuo pačiu požiūriu. Neturi ispaniško taisyklių ignoravimo ar prancūziško pasipūtimo. Paprasti ir įdomūs žmonės.
Kadangi alus brangus, ilgai ten neužsibuvom. Be to, parėjo nuovargis. Taip mes iki 2h pabuvusios išėjom namo. Ir labai skaniai užmigau:}
Fun Fact: Kelionės pabaigoje dar sužinojom, kad vienas iš mus vežiojusių arklių, lietuvaitis Vitas:}
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą