Goooood Morning, Lithuania! Tęsiam savo įspūdingą-pause-not pasakojimą iš nebesaulėtosios Švedijos:D Grįžtam prie trečiadienio.
Taigi, kaip minėjau, paskaitos prasidėjo tik 15h, tai atsikėlėm ryte sau gražiai ir tvarkingai, biškelį pasimokėm, biški pakalėm, pasidarėm valgyt labai skaniai. Pirmas epic swedish meal in Lithuanian – filmavom procesą. Aišku, ne toks jau epic, nes neskraidė viskas į sienas, kaip priklausytų, bet buvo skanu ir negana to, dar ir gražu:D
Paskaitos vyko trumpiau, nei visad, bet kadangi prasidėjo vėlai, labai vargino. Labai sunku buvo kažką daryt. Tai parašėm paskutinius atsiskaitymus – rašinėlius apie savo miestą, prirašiau apie Mosėdį biški nebūtų dalykų, nes vartojau žodžius, kuriuos mokėmės. Tai va, jei ką, Mosėdyje galima plaukioj kanojom:D Tačiau paskaitas karūnavo dėstytojos supažindinimas su egzaminu, kuris mūsų laukia. Tai OMG. Visas tris savaites ten žaidėm nesąmones, dainavom, šokinėjom ir juokavom, ir šast pameta krūvą lapų – egzo pavyzdys. Skaitymo testas, kokios šešios užduotys gramatikos ir rašinys gale. Egzaminas trunka 4 valandas (say whaaat), darbai bus užkoduoti, kad taisytojai nesuprastų, kieno čia darbas. Negalima keisti rašymo priemonės ir panašiai.. žodžiu, lietuviškas valstybinis egzaminas. Tačiau nepaisant visko, paskaita pasibaigė daugiau mažiau linksmom gaidom, o po paskaitų staigiai parmynėm namo, pavalgėm, persirengėm ir išvarėm su Lijana ir Evelina į Flamman.
Ta vieta – visai netoli nuo mūsų. Kokios 4 minutės dviračiu nuo namų durų iki jo durų, čia tiesiai per miškelį (o miškeliai pas mus asfaltuotais takais, apšviesti, žodžiu, važiuok ir dar norėk:D). Flamman (reiškia liepsną švediškai) yra toks baras su didele terasa pirmam bendrabučio aukšte. Nu labai panašu į mano bendrabutį ir pizza jazz terasą apačioj. Ten pasėdėjom su Daniel iš Makedonijos, kuris, pasirodo, tame bendrabutyje virš flamman gyvena. Išgėrėm kas vyno, kas alaus, užsukom pas jį trumpam į namus, parodė, ką prifilmavęs visuose koncertuose ir festivaliuose (rock am ring included), tai mes papavydėjom ir nusprendėm varyt namo. Aišku, kaip tyčia, tuo momentu, kol mes buvom pas jį, pradėjo belekaip smarkiai lyti, griaudėti ir žaibuoti, bet kai patraukėm namo jau vos vos lijo, o kai grįžom nebelijo visai.
Grįžusi namo nusimečiau šlapią kožą, šlapius batus ir radau pilną svetainę (tą bendrą kambarį) bernų – futbolą visi žiūrėjo. Tai perlipau per juos visus, nuėjau išsivirt arbatos, nes sušalus buvau, tai nieks net nepastebėjo beveik:D Po poros minučių pasibeldė ir Evelina su Lijana, nes joms nebuvo ko veikt namie, tai su tom pačiom rusiškom stiklinėm pilnom arbatos prisijungėm stebėt paskutines minutes. Linksma veikla – pilna žmonių iš visos Europos, visi domisi tuo pačiu dalyku. Buvo vienas ispanas, kuris labai karštai sirgo už savo komandą:D nebuvau sutikus dar kito tokio skardžiabalsio:D Bet bendrai – viskas labai gražiai ir tvarkingai:} ai, labai juokinga buvo, kai prisijungė mūsų kaimynas švedas Christoffer, kuris atsisėdo ant sofos, pasiėmė kažkieno skarbonkę alaus ir sėėdi, aceit žiūri tą futbolą, užmiega sėdėdamas, kai galva jau svyra, prabunda:D nieks kits nematė, tik mes su Evelina (kitiems telikas buvo įdomiau), tai pažvengėm:D Po futbolo visi išsibarstė kas kur ir mes nuėjom miegot:}
Ketvirtadienis vėl buvo laisva diena. Atsikėliau ryte, pavalgiau, numyniau į getą, vėl apipirkau šeimyną maistu, sutikau draugų ir parduotuvėj, ir pakeliui namo. Grįžusi padariau namų darbus – reikėjo parašyt savo įspūdžius apie Švediją – kas keisto, neįprasto. Pasiruošimas paskutiniam atsiskaitymui žodžiu. Dar pasikuičiau namie ir išmyniau su dviračiu į miestą kartu su Evelina ir Lijana, nes prie katedros vyko celtic rock grupės koncertas, apie kurį sužinojom iš Daniel.
Koncertas tikrai buvo vertas pamatyt. Grupė „Captain Jack‘s Army“ grojo daugiausiai koverius, bet visi koveriai buvo geri. Kadangi grojo celtic rock, tai muzika buvo labai linksma, strakaliok ir strakaliok. Grojo Flogging Molly coverius ir vieną mėgstamiausių mano baladžių „Float“. Žodžiu, muzika tikrai labai patiko, biški pafilmavau. Kadangi vyksta miesto šventė, tų koncertų aplink ne vienas ir ne du, tačiau kiti pseudo džiazo atlikėjai, su mergom, įsispraudusiom į specofkes, tik numušinėjo nuotaiką po matyto konco, tai išmyniau atgal namo, nors turėjau pasiūlymų ir į pubą, ir į klubą (uo, net susirimavo). Grįžus Arnui per petį pažiūrėjau paskutines minutes draugiškų krepšinio Lietuva-Ispanija varžybų naujoj arenoj, pakalbėjau su draugeliais ir draugelėm skaipe ir ilgai nelaginus ėjau miegot.
Penktadienį kėlėmės anksti, paskutinė paskaita. Diena buvo labai vykusi. Pirmiausia grupiokas Maurice nustebino visus prikepęs kanebulle – švediškų bandelių su cinamonu, visus pavaišino. Paskui dirbom grupėm, kalbėjom apie tas Švedijos keistenybes, tikrai įdomu buvo. Ir tikrai daug jų atradom:D Paskui nustebino ir dėstytoja – irgi atnešė visiems tų pačių kanebulle, tai labai skani diena buvo:D Paskui beveik iškilmingai visiems įteikė raštus, pažyminčius, kad mes sėkmingai lankėme EILC kursus. Ir taip labai greitai prabėgo diena, pajudėjom namo.
Aišku, kaip visada, tada, kai jau reikia namo, pradėjo lyti, ir smarkiai. Tai dieną vėl išgelbėjo nuostabioji mamuko man nupirkta nesušlampanti striukė, kurios jau nebeišimu iš kuprinės, visur tampausi su savim. Parmynėm namo, tada parduotuvėj sulaukėm, kol su Shveta po vienu skėču grįžo Agnieszka, kuri pas mus pasisvečiavo iki ilgai lauktosios vakarienės su dėstytojais. Tai šlapi, bet laimingi grįžom namo, pasigaminom šiokius tokius pietus, pažiūrėjom televizorių, pasipuošėm ir išėjom į šalia esantį HG klubą, kur vyko didingoji vakarienė.
Tas klubas, pasirodo, turi dar dvi banketines sales, kuriose nebuvo tekę būti. Visas klubo pastatas – senas vietinių dvaras, tai tos banketinės salės dar išlaikiusios seną koklinė krosnį, dekoracijas ant sienų ir lubų ir panašiai, kabėjo sietynai. Ant sienų buvo įrėmintų nuotraukų, kuriose matėsi, kaip ta vieta atrodė seniai. Tikrai įdomu. Bet viską užgožė.. MAISTAAAS! Pirmiausia mus atėjusius jau pasitiko vėžiai mūsų lėkštėse, kuriuos valgėm su specialiom kepuraitėm (irgi su vėžiais). Parodė, kaip reikia juos ten sulaužyti, sutaršyti. Tikrai juokinga buvo žiūrėt, kaip visi bando juos atidaryt;D tarkim aš tai apsitaškiau visą veidą lauždama vieną žnyplę:D Antras patiekalas buvo pilna lėkštė mėsos (trys mažos parūkytos dešrelės, mėsos kukuliai, didelė riekė kumpio, virtos elnienos gabalėlis ir lašiša su makaronų koše su grietine). Tikrai skanu. Ganėtinai per daug, kaip man, bet žinant, kad tokio maisto neteks daugiau niekad valgyt, palikau tik kaulą iš elnienos:D ai, dar labai skanaus garstyčių padažo kartu su šituo buvo. Mums! (švediškai šitas reiškia Niam!). O po to sekė desertas. Fantastiškas varškės pyragas su grietinėle, dar fantastiškesnis obuolių-cinamono pyragas su kondensuotu pienu ir pačios fantastiškiausios šviežios braškės, kurios buvo tikros, ne šaldytuvo skonio. Šalia visko dar gavom po stiklelį švediškos degtinės ir po du buteliukus alaus. Į tarpus tarp maisto padainavom švediškai, susipažinom su jų šventėm ir papročiais. Viskas priminė lietuviškas geras vestuves, trūko tik lepšių muzikantų:D
Po vakarienės ir visų pramogų prasidėjo šokiai ir linsmybės. Sukomės visi kartu su dėstytojais. Tačiau, deja, nebuvo taip linksma, kaip buvo, tarkim, antradienį. Tad pirmą valandą jau buvom namie. Sotūs ir laimingi nuėjom miegot:}
Fun Fact: Sulaukėm ne vieno komentaro, kad mes, trys lietuvės, išsiskiriam iš kitų savo apranga – ale rengiamės moteriškiau, nei kitos. Kai paklausiau, ar čia gerai, ar blogai, sakė, įdomu:D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą