2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

2011 m. rugpjūčio 10 d.


Po pauzės, rašau vėl.

Šeštadienio vakaras po kelionės į miesto centrą nesibaigė. Pailsėję ir pavalgę išdrožėm į BBQ visai netoli mūsų, Evelinai su Lijana po langais. Vėlti atvarėm vieni pirmųjų, užsiėmėm stalą, ir vėlgi šalia prisėdo daug kitų žmonių. Keistuolis latvis, kurio bandymai kalbėt angliškai baigiasi „karočia“ ir rusų kalbos tęsiniu, minėti paminėti belgai ir austras, beigi naujas mūsų draugelis – Evelinos grupiokas iš prancūzijos. Tikras mano raudonplaukio gnomo atitikmuo. Tik protingas gana. Ir labai mėgsta bendrauti:D Bet bendrą kalbą tai jie tikrai rastų:D

BBQ, žinoma, organizavo mūsų partius animalis – nuo lenciūgo nutrūkęs prancūzas. Šį kartą atvarė sėdėdamas pikapo priekaboj ir pardavinėjo iš ten alų (tikrą):D Muzikos nebuvo, tai atėjo švedukas su gitara ir mūsų Evelina pragydo gražiausiomis gaidomis:D tik tekstus reikia pasimokint:D žodžiu, vienareikšmiškai pasitvirtino belgų žinios apie dainuojančius lietuvius:D

Švedijoj niekaip neperkandu, kaip čia veikia orai. Dieną būna 25 šilumos, vakare 11. Taip pat ir šeštadienį – visą dieną vaikščiojom po miestą, buvo tikrai šilta, grįžom, pavalgėm, atsipūtėm, ruošiamės eit – 14 laipsnių lauke 9h vakaro. Tikras košmaras. Tai ten bebūnant pradėjo šalta darytis, sakom, einam pasivaikščiot. Kai išlindom iš žmonių minios, pasidarė dar šalčiau. Na, bet mačiau krentančią žvaigždę ir sugalvojau norą. Paskui grįžom į žmonės ir spraudėmės prie laužo, kuris labiau rūko, nei degė. Taip išsirūkius visa grįžau namo ir labai staigiai užmigau.

Sekmadienis buvo tinginio diena. Atsikėlėm vėlai, lijo. Ir taip visą dieną nieko neveikėm, tik bimbinėjom iš kambario į virtuvę ir atgal. Na, ir dar daug valgėm:D Taip visiškai nieko gero nepaveikus ir praėjo diena. Bet reikėjo tokios, pasijautė savaitgalis, pasijautė poilsis:}

Pirmadienį vėl nuo ryto paskaitos. Oras buvo geras, bet vėjuota, tataigi nelabai šilta. Tik įsidienojus, po paskaitų, lauke buvo tikrai šilta. Po paskaitų ant žolytės vyko Fika – švediškas fenomenas. Fika tai pertraukėlė su kavos ar arbatos puodeliu ir kanelbulle – tokia susukta cinamonine bandele. Skani, bet būna tokių ir maksimoj, tikrai ne stebuklas. Tačiau nemokamai gavę tikrai nesiskundėm:D

Fikaudami sutikom Viktoriją – buvusią mano bendrabučio kaimynę, kuri antram kurse išvyko su erasmusu į LiU ir pasiliko ten visiems metams. Dabar dirba kitam mieste, tolėliau. Taigi gavo laisvą savaitę ir atvyko čia. Pardavė man savo dviratį už 300SEK! Dabar jau ir aš ratuota, kaip žmogus pagaliau:D Taigi grįžom kartu su Viktorija į Ryd, namo, pasikvietėm Lijaną su Eveliną ir darėmės kartu vakarienę: kepėm bulves!:D Radom „rusiško“ kefyro, kuris visai toks kaip mūsiškis, kolegės ateidamos į svečius atsinešė rūkytos dešros lazdą, tai pietūs buvo grandioziniai:D gaila, kad mes mažai bulvių teturėjom, o kefyro irgi išėjo visiems tik po šotą:D Bet, melavo ar ne, sakė, kad buvo skanu:D na, man tikrai buvo:D

Taip po pietų dar kalbėjomės, plepėjomės, kamantinėjom Viktoriją visko, ko nežinojom apie gyvenimą čia, pripasakojo visokių įdomių dalykų, tokių kasdienių visai, tada Evelina ir Lijana išvyko namo. Viktorijai, pasirodo, sustūmė draugas, kuris žadėjo ją priimt nakvot, tai mes su Arnu ją priglaudėm po sparneliu. Vakare ruošėmės rytojaus atsiskaitymui – rašėm rašinėlį apie savo dieną. Tai Viktorija ištaisė mums klaidas, paskui dar paplepėjom ir nuėjom miegot – mes ant savo čiužinių, o ji ant mažos trumpos sofytės bendrajame kambaryje.

Ryte – ta pati rutina. Atsikėlėm, pavalgėm, pasidarėm po sumuštiaką pusryčiams ir išpjovėm į universitetą jau su dviračiais, palikę Viktoriją svetainėj pavalgyt ir susiruošt. Važiuoti dviračiu nepalyginamai smagiau, nei eiti pėstute. Trukom gal 15minučių. Myliu savo naują ilgą džemperį – pats geriausias pasaulyje dviratavimo drabužis:} o antradienis universitete praėjo kaip visad taip pat – mokėmės, pietavom, ilsėjomės ir vėl mokėmės, po paskaitų susitikom Viktoriją ir kilom link namų.

Tiesa, ne visai link namų. Arną palikom su Viktorija, o mes išdėjom su dviračiais į Skaggetorp – rajonas tolėliau nei Ryd, kažkur dar 3 kilometrai per miškelį su dviračiu. Ten yra daugiau galimybių rasti būstą (tiesa, tik teorinių), tai važiavom apsižvalgyti. Prieigose rajonas labai gražus – visur žolytė nupjauta, kiemai sutvarkyti, gyvena senukai, plauna ramiai savo volvus kiemuose. Bet kai įlindom giliau, ten, kur mes galėtumėm kažką rast, supratom, kodėl tą rajoną vadina getu – vien babajai. Bet sakydama VIEN aš tą ir turiu omeny. Tikras getas. Viskas aplūžę, apgriuvę, labai nejauku, kai akys priprato prie švediškos tvarkos.

Geto vidury atradom supermarketus, nusprendėm užsukti. Pastatas daugmaž kaip senas apleistas fabrikas su eskalatorium. Tikrai toli dar iki akropolio. Atrodo kaip tas urmo galas, kur smirdi žuvim ir šalia dar džinsai kabo. Drabužių parduotuvės – fufliakai, batų – fufliakai, bet ten tik apsisukom ir dingom į Lidl, maisto parduotuvę. Ten irgi viskas ganėtinai nepatrauklu, netvarkinga. Panašiai kaip kokiam Klaipėdos „ermitaže“ su „cento“ prekėmis. Ir dar suspausta viskas. Žodžiu, tikrai nekažkas, bet maisto užsipirkom nemažai, ir aš sumokėjau 62SEK, tai manau tikrai nedaug. Būtina paminėt, kad Evelina turi žiauriai fainą dviratį, tokį Old School, kurio spyna yra tiesiog metalinė grandinė su spyna. Nu bet nerealus ten daiktas, man žiauriai patinka. Tikras čioperis. Tai reikėjo pamatyt, kaip žaviai atrodė ji mindama savo čiopery, ant bagažinės lenciūgu primontavusi litrinį kibiriuką jogurto:D Pasaka:D

Kai pagaliau pargrįžom į Ryd, patraukėm namo. Bet ilgai namie nebuvom – su Arnu ir Viktorija ėjom pas drauges valgyt vakarienės (aceit jų eilė dabar). Tai vakarienė buvo šakės šakės. Žuvies piršteliai, šaldytos daržovės, suris bri (ar kaip jis rašosi), vynuogės, arbata su jazminaičiais.. ką aš galiu pasakyt.. minimum fantastika! Jaučiu ateinantį mėnesį taip skaniai neteks pavalgyt:D

Grįžom, pasisukinėjom, Arnas su Viktorija išvažiavo dviračiais pasidairyti po apylinkes – ji kaip vietinė daug ką parodė, dar papasakojo įdomybių. Aš tuo tarpu pasėdėjau prie kompo, pasidariau namų darbus ir... pasimatavau temperatūrą.. mano nelaimei – 36,9. Nedaug, bet vistiek išsigandau. Tai kaliau coldrex ir einant miegot jau nebuvo. O iki einant miegot dar pakalbėjom su Viktorija iki pusės pirmos – tada ji išvarė į miestą gautyt autobuso į Malmę, o iš ten – į Kopenhagą. Kol kalbėjom tam bendram kambary, parsikraustė toks berniokas, Christian. Tikriausiai švedas, nes su mamuku atvarė. Gyvens čia antrus metus, tik vasarai išvaręs buvo.

Šiandien, trečiadienį, atsikėlėm vėl kaip po senovei. Tik, didžiai mūsų laimei, kai išsiruošėm į paskaitas, pradėjo lyti. Temperatūra kokie 14 laipsnių, lyja ir dar vėjuota. Mano pseudo-karščiavimas perėjo į slogą ir gerklės skausmą (su tokiais simptomais tikriausiai 30proc. Erasmusų varinėja, visiems keistas tas vietinis klimatas, neperkandamas kažkoks). Tai išsipurškus visais vaistais, susipakavau į šaliką, savo nuostabųjį džemperį, užsimečiau plonytę neperšlampančią striukę ir išmyniau į paskaitas. Žinoma, kai nuvažiavom, lietus nustojo. Gerai, kad stipriai nelijo, nusirengus striukę, nebuvau šlapia. Bet ir universitete šalta, visur kondicionieriai įjungti, vėdina. Kažkaip keista, kai rugpjūčio mėnesį reikia taip gyvent.

O šiandien grįžom po paskaitų ir vėl toliau tas pats. Pasidarysiu švedų kalbos namų darbus, pažiūrėsiu serialą, pasėdėsiu prie kompo, išgersiu dar 4 puodus (tiksliau, rusiškas stiklines – vis dar neturiu puodelio) skanios arbatos ir eisiu miegot. Tikiuosi, kad karščiavimas buvo tik blefas, lietus irgi. Tegu viskas tik geryn!:}

Fun Fact: ne be reikalo mums pavaduotoja grasino, kad mes Švedijoj ARSIM. Mokytis švediškai – „plugar“. Get it?:D

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą