Dar viena diena vikingų žemėje. Atsikėlėm sau ryte su Arnu, pakapojom sausų pusryčių (pačių pigiausių) su jogurtu (taip pat pačiu pigiausiu) ir patraukėm į universitetą krimsti mokslo šaknies. Atėjom pusvalandžiu anksčiau, tai galėjau prisėsti lauke ir pasidžiaugti wi-fi. Tai parašiau mamukui, parašiau Karolukui, parašiau Gretukui, perskaičiau laiškus tų, kurie buvo parašę, pračekinau bendrabučių statusą. O šalia sėdėjo graži mergaitė, vardu Agnieška. Lenkaitė, pasirodo.
Pirmąją mokslų dieną ji nespėjo atvykti laiku, tai atėjo tik šiandien. Persimetėm keleta žodžių. Jai 18 metų, mokosi kažką su IT ir mokosi rimtai. Ir šiaip, tokia išlaikyta – nelenda į akis, bet kai kažko paklausi, matosi, kad protinga. Gyvena ji pas kažkokią keistą moteriškę name-koplyčioje, kur pilna kryžių. O ta moteriškė kasdien dėlioja daiktus iš vienos vietos į kitą. Nu, žodis „keista“ tikrai geriausiai čia tinka:D Gyvena tolokai už Linkopingo, kasdien apie valandą keliauja autobusu, tai visai susigundė idėja ieškotis būsto kartu, kažkur arčiau universiteto. Taip plepėjom, pasidėjo paskaita ir mes ją nusivedėm į savo grupę.
Dabar jau žinau daugiau apie kitus savo grupiokus. Tas vyriškis – tai mokytojas Kristof, kuris atvarė pasimokyti švedų kalbos iš Danijos, gyvena pasistatęs palapinę studentyne ir bėdos nemato. Toks tikras Mr. Brightside. Nuolat šypsosi, laido gerus bajerius, visiems kelia nuotaiką. Neįkyrus toks. Žodžiu, dar vienas personažas mūsų šutvėj:} Ta nauja pana – vokietė Simone. Aš jos nemėgstu. Ji smarkiai didesnė už mane (tiek pastačius, tiek paritus) o jau juokiasi taip, kad visi girdi. Ir dar laido lievus juokelius. Žodžiu, neužskaitau. Ir dar studijuoja ankstyvos vaikystės pedagogiką. Nenorėčiau, būdama vaikas, su tokia susidurt, tikrai nenorėčiau:D
Bet šiaip žmonės įdomūs, kiekvienas su savo istorija. Slovakė Zuzana – mokysis Stokholme fiziką magistrantūroj. Metaliūga Thobias – Vokietijoje mokėsi kažką su dirbtiniais intelektais. Ta prasme, toks biški hardkoras. Ir svarbiausia, netikėtas. Kiekvienas žmogus kažką tokio labai savito turi ir dėl to lengva visus prisimint, norisi su kiekvienu pabendraut.
Mokymasis vyksta labai intensyviai, bet dėstytoja faina, labai stengiasi sudomint ir iš pradžių atrodo viskas labai kosmiškai, bet galiausiai vistiek kažkas lieka galvoj. Aišku, grupėj pilna humanitarų vokiečių, kuriem ta kalba atrodo juokas. Bet nieko, mano taktika – apsimesiu lope, o paskui driokstelėsiu ir būsiu BOMBA. Muhaha:D Tai taip aš mokausi sau per dieną, daineles dainuoju, liežuvį laužau, o per pertraukas valgau sumuštiakus iš kuprinės ir toliau gaudau wi-fi.
Po paskaitų buvo ekskursija po campus. Trumpai drūtai papasakojo, kas kur yra. O šiaip neperdedant, tai universitetas mažų mažiausiai nerealus. Sudarytos idealios sąlygos tau mokytis. Visur šviesu, gražu, atrodo, kad kątik kątik po remonto. Plotas nerealus, bet visur žolytė nupjauta, akmenukai sudėlioti į vietas (fainai, kad visus tokius darbus dirba studentai). Kiekvienas fakultetas turiu savo mascotą, bet jie tokie neįdomūs - pavogti. Čia Geniukas Vudis, čia Packmanas, čia Garfildas. Matomai, kai turi tiek proto, galvoj nelieka vietos fantazijai:} Bet šiaip universitetas tai daug geresnis, nei įsivaizdavau. O maniau, kad bus žiauriai kietas:D
Po ekskursijos grįžom namo su savo gidu Arthur. Pasirodo, studentų atstovybė ir Švedijoj studentų atstovybė. Siaučia bičas po renginius ir todėl kitą savaitę perlaikinės egzus. Matomai, dviejų darbų gerai dirbt tikrai neįmanoma:D Bet labai draugiškas, gyvena mūsų barake, sakė, Arnui duos raktą dviratukui paremontuot. Grįždami užsukom į Hemkop, parduotuvę arčiausiai mūsų, nusipirkom morką, faršo ir pasigamintom labai neblogo plovo pilną katilą. Aišku, jis atrodė tikrai nekaip šalia Bonny fancy kinietiškų patiekalų, tačiau tikrai skaniai pakapojom. Ir svarbiausia, sočiai:D
Vėliau išbėgau pas Eveliną su Lijana į jų fainą butuką (su baldais!) ir naudojausi kilnaus babajaus wi-fi. Sėdėjau feisbuke, skaipe ir ieškojau skelbimų taip įtemptai, kad kai Lijana su Evelina kalbėjo tik linksėjau ir beveik nieko negirdėjau, ką sako (nepykit:D) – ant tiek priklausoma nuo interneto esu:D Nieko gero neradus, TAČIAU susitvarkius telefoną ir pagaliau su ryšiu (vėlgi pasisekė, turiu beveik tokį pat gražų numerį, kuris prasideda ne +370, o 07) grįžau namo. Namų darbų užduotis buvo parašyt dėstytojai laišką apie save. Tai taip atsisėdus parašiau apie 15 paprastučių sakinių. Tai visai didžiuojuos savim, manau, kad čia visai neblogai:}
Atrodo, nieko daug neveikiau, bet labai pavargau. Ir tik pasidarius namų darbus nubėgau į dušą ir smigau. Labai skaniai miegojau. Sapnavau žemaitiškus sapnus:} Tikiuos nepamiršiu, kaip žemaitiškai kalbėt!
P.S. Laukiu iš visų laiškų feisbuke. Papasakokit, ką veikiat, kas naujo, kas gero, kokie įspūdžiai. Labai patinka skaityt:} o atrašyt irgi kažkada tikrai tikrai atrašysiu:}
Fun Fact: Jag heter Reda, kommer fran Litauen, jag bor i Sverige nu. Jag studere Svenska nu. Jag talar litauiska, engelska, lite tyska och lite lite Svenka. Jag ar tjuttioett ar och jag alskar dig!:D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą