Atrodo, kad coldrex nepavedė – grįžau prie įprastos ir komfortabilios savo 35,9° temperatūros, sloga liko, gerklės skausmas irgi, bet jau nebetrukdo gyvent. Geras ženklas.
Vakar buvo ketvirtadienis – didi diena. Skelbė laiminguosius, kuriems skyrė būstą. Tai visą dieną vaikščiojom įsitempę, laukėm, kas bus, kokį nuosprendį gausim. Ir, deja, nieko gero nesulaukėm. Visos trys užsibookinom skirtingus penkis būstus, strategiškai viską permetėm, bet niekas nepasikeitė – toliau sėdim be namų. Skambinam visiem skelbikams, niekas nekelia. Tikrai liūdnos naujienos.
Gera naujiena tik ta, kad smarkiai pasitaisė oras.Vakar buvo tikrai graži diena, skraidžiau su savo dviračiu ir koža, bėdos nemačiau. Tai grįžom po paskaitų visos trys kartu, žemę pardavusios. Užsukom į studentbostader kontorą, bet jie, žinoma, niekuo negalėjo mums padėti, tik kvailai šypsojosi ir linkėjo sėkmės. Jau pikta darosi.
Grįžus tik spėjau pavalgyti, pasibeldė Bonny. Sako, yra lova tam recycle storage – šiukšlių namuke. Nubėgom su Arnu ir ką – puiki dvigulė lova! Tik nešk ir norėk:} tai Arnas pasikvietė mūsų grupioką Maurice, kuris padėjo užtempti tą lovą į kambarį. Tiesa, trūksta dviejų kojų, bet pora krūvų laikraščių labai neblogai jas pavaduoja. Negana to – Arnas dar sutiko bičus, kurie kraustėsi ir atidavė didelį didelį plokščiaekranį Sony televizorių, net užnešt padėjo, pastatė bendrajame kambaryje. Dabar pusryčiai, pietūs ir vakarienės tapo kitokie:D
O kol Arnas rinkosi gėrybes, mes negalėjom sėdėt ir nieko nedaryt, tai išvažiavom dviračiais į miestą – susirast kokį laikraštį, paieškot skelbimų ar panašiai. Aišku, ten niekas nekabina lapukų su „aš išnuomoju kambarį“, tai mūsų važiavimas buvo kaip ir beprasmis. Bet tiesiog negalėjom sėdėt namie ir nieko nedaryt. Tiesa, pačiam miesto centre, prie katedros žolyne pastatyta palapinė, apklijuota užrašais „neturiu kur gyvent, tinka bet kas, dirbsiu už nakvynę, mokėsiu, kiek galėsiu“. Akivaizdžiai situacija visur panaši.
Žodžiu, diena buvo tikrai nesėkminga. Šalia visko, nuvažiavusios į miestą nusprendėm, kad bent pigių bananų daug prisipirksim. O prieš tai dar reikia nuplaut problemas brangiu alkoholiu. Bet ir tai nebuvo taip paprasta. Nuvarėm į tą Systembolaget – vienintelę alkoholio parduotuvę mieste, pusvalandį rinkomės ir pasiėmėm po bonką vyno ir po skarbonkę juodo alaus. Nuvarom prie kasos, moku kortele. Žinoma, paprašė ID, viskas normaliai. Bet akibrokštas buvo tai, kad paprašė ir Lijanos bei Evelinos, su kuriom buvom parduotuvėj. O Evelina neturėjo piniginės. O ten žmonės nelinkę apeidinėt visko. Sako, žinau, kad kartu gersit. Nemačiau kortelės, negaliu parduot. Tai šakės, susinervinom juodai. Net prisigert neišeina:D
Numynėm tada pirkt bananų. Ir ką? Nebėr bananų, baigės akcija. Tai čiut nenusirovėm plaukų. Prisirinkom su Lijana sausainių, atstovėjom ilgiausioj eilėj. Tada sugalvojom visgi grįžti atgal į centrą, palikom Eveliną su sausainiais saugot dviračių ir nuvarėm pasiimt tų išsvajotų butelių. Per vargus nusipirkom ir parmynėm namo. Kas per visą dieną buvo gero – oras. Grįžus padariau namų darbus, apžiūrėjau Arno radinius ir ėjau miegot.
O šiandien oras dar geresnis, saulutė šviečia ramiai sau, vėjo nėra. Paskaita truko tik nuo 9 iki 12 valandos, pusę jos praleidom lauke. Dėstytoja iškepė skanaus skanaus mėlynių pyrago, žaidėm visokius žaidimus, aišku, mokėmės kalbos. Pridariau nuotraukų, pafilmavau. Marga mūsų grupė, bet tikrai gera, gaila, kad nebeteks susidurt per metus su kai kuriais. Su kitais tikiuos bent parduotuvėj pasilenkt:}
Po paskaitų tik grįžus išvažiavau į getą – bjaurųjį miesto rajoną, kuriame yra tie mūsų pigūs prekybos centrai. Nusprendėm, kad nebeturim, kur dėtis ir reikia ten ieškotis buto. Spėk, ką? Negaaavom. Viskas išdalinta, sakė pasiskabint spalio mėnesį. Ot tai gera naujiena. Tai abi nusiminusios su Evelina nuėjom į supermarketą. Išleidau 100Lt, prisikroviau pilną kašutę maistaus, pasikabinau ant dviračio ir sunkai per vargus parmyniau namo. Pilną šaldytuvą, pilnas spinteles prikrovėm. Tikiuosi, kad visai savaitei bus gana.
Kokie vakaro planai, dar neaišku. Labai labai noriu ką nors veikt, bet sąžinė neleidžia linksmintis neturint, kur gyvent. Adventas kažkoks. Gerai, kad bent mėsos yra.
Mano grupiokai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą