Tataigi, atsikėlėm šiandien įprastu laiku – 6:45 ir pradėjom vykdyti savo didžius planus. Susimetėm į kuprines skaniuosius sumuštinius su naglom švediškom bandelėm ir iškulniavom gaiviu gražiu oru į universitetą. Vėlgi ten pirmiausiai sutikom Agniešką, persimetėm keleta žodžių ir prasidėjo paskaita (kaip niekad anksti – aštuntą ryto). Dėsytoja grąžino švediškai rašytus laiškus, mane įvertino „Jattebra!“, aceit „labai gerai“. Tai krykštavau kaip daržely pripaišius eilutę gražių rašytinių K raidžių. Pasimokėm pasakyti, kiek valandų, pasipraktikavom ir atėjo pertrauka. Vėl išėjom pagulėt ant žolytės, vėl pagaudžiau wi-fi, vėl prasidėjo paskaita ir jau 12h baigėsi.
Paskaitos gale pažaidėm žaidimukų visokių, dėstytoja pavaišino saldainiais tokiais, anyžiniais ir dar apibarstytais druska. Kažkokie ten beždžionių guminukai. Nu žodžiu, epiškai neskanu:D užtad faina stebėt žmones – visi laukia kažko ypatingo, įsideda į burną ir susisuka veidai, akys pasimetusios:D tai kol iki tavęs ateina, ir lauki, ir bijai:D Paskui nuvarėm į kompų klasę (su savo kortelėm kieti esam, tik brūkšt, durys atsidaro), apsižiūrėjom, kas naujo, ir grįžom namo. Arnas grįžęs susitvarkė internetą, dabar jau ir mes namie turim:D O aš pavalgius išėjau gaudyt wi-fi pas Eveliną ir Lijaną.
Pasirodo, planuojamas pirmas erasmus tūsas vienam iš bendrabučių mūsų rajone, visai netoli nuo Hemkop, pagrindinės pardos, kurioj mes perkamės, visai netoli namų ji, gal 100metrų. Tai pasiėmėm po skarbonkę alaus (to iš pardos, 3,5% stiprumo, aš kažkokio „Stokholm special“, o Arnas „Bla“ :D), paką pigių čipsų ir susiruošę visi keturiese, tvarkingai ir lietuviškai nuvarėm šventę švęst. Varymas irgi visai įdomiai vyksta. Eini eini, tylu visur, bet vistiek eini į tą baraką. Durys paliktos praviros. Lipi lipi ir klausai, iš kur muzika sklinda, tada įsirauni išsišiepęs:D
Atėjom, iš pradžių buvo keista. Žmonių nedaug, visi sėdi aplink stalą, pažindinasi, žodžiu, biški keistai. Bet užtai kokių tik nesutikom žmonių – ispanai, prancūzai, turkai, belgai, rumunai, italai, vokiečiai, rusai, lenkai, latviai, bulgarai... ir kuo toliau, tuo daugiau jų rinkosi, publika vis margėjo. Buvo du itin keisti Latviai, kuriuos jau kelte pastebėjau būtent dėl jų keistumo:D visą vakarą žmonėms be perstojo kartojau „hey, my name is Reda, like red color, you know? I am from Lithuania. No no, not Ryga, Vilnius..“.
Didžiam mano nustebimui kažkuriuo metu atsirado vienas belgas Filip, grupioko Tibu draugelis. Atvarė su savo grupiokais, kaip pats sakė, womanizeriais:D Vienas toks nerealus, belekaip belekaip garbanotas, žiauriai linksmas ir toks neieško žodžių:D Kai skelia ką nors, tai taip taikliai, kad šakės:D Tai šitas buvo „pietietiškai romantiškas mergų magnetas“, o kitas buvo, jų žodžiais „the warrior“, rusas-vokietis Vladimiras ir tas Filipas. Šitas neutraliausias. Ir pasirodo, kad jis domisi Baltijos šalimis, o Lietuvą net buvo įtraukęs į savo erasmus šalių sąrašą, bet atsidūrė Linkopinge. Tikrai užmušė žiniom apie Lietuvą, žinojo daug fun factų, tokių, kur ne kiekvienas lietuvis žino. Pasakojo, kad su mainų programa gyveno Rusijoje, šeimoje, tai susipažinęs su Lietuvos-Rusijos situacija. Žodžiu, turiningas poklabis virė, ne koks nors apie orą. O ir muzikos geros klauso, reiks imt jį ir varyt į Deep Purple koncertą Stokholme.
O tada geriausia dalis – prasidėjo kalbos apie belgišką alų. Nepatikėsi, bet Filipo tėvai dirba su Grimbergenu, sakė, pas juos rūsy visad bačkos stovi. Tai šakės, apmiriau:D O jis apšalęs, kad mes žinom tą alų, nes, sakė, jis neitin populiarus, nes gana retas. Matomai gamyba dar nėra tokia labai masinė. Papasakojo apie Briugę ir apie tai, kaip filmą pasitiko visa Belgija, kaip ir kodėl ten viskas buvo, apie Briuselį ir Europos Sąjungą, apie kitus miestus ir kitokį alų, dabar dar labiau noriu ten varyt. Ir jis kviečia! Nes pats nuoširdžiai nori pamatyti Lietuvą (ne be reikalo domisi). Sakė, nori labiau domisi gamta, žaluma, o mums aprodytų Belgijos miestus miestelius. Nu žodžiu, skaitau, kad čia sėkmė:D Jei dar išpildys pažadus ir suveiks Grimbergeno čia, Linkopinge.. :D bus bomba:D
Ir taip nepastebimai vakarėlis įsisiūbavo, progužėjo tiek žmonių, kad neliko vietos apsisukti, žmonės, kurie netilpo į kambary, būriavosi išilgai koridoriaus. Tai kas ten dėjosi.. Per kitus žmonės mačiau tik tiek, kad visi susisėdo ant žemės iškėlė rankas ir ant rankų nešė žmonės iki to bendro kambario, kur jau pilnu tempu vyko šokiai. Kaip kokiam koncerte. Nu žodžiu, žiauru. Vienas toks prancūzas, party animal, žiauriai taškėsi. Pradėjo visi leisti muziką – čia vokišką, čia prancūzišką, čia belgišką, čia ispanišką dainą. Žodžiu, viskas taip, kaip buvo galima įsivaizduoti. Vis pažindiniesi, vis klausi vardo, kurio neištari ir paskui vistiek neprisimeni, bet visi atsipalaidavę, laimingi:D pradėjo virti mini istorijos – Vladimiras norėjo nusikabinti blondinę, kuri šoko su kitais kokiais aštuoniais bernais ir dėl to sėdėjo visas galvą nunarinęs, grupiokė Shveta bėgosi nuo kažkokio aukšto aukšto albano, kuris ją nuolat ir įkyriai kvietė šokti, ispanas su turku pradėjo organizuot tūsą pas save, visus kviesti ir išvarė patys, tačiau po gero pusvalandžio grįžo ir siautė vėl su visais.
Apie antrą valandą šeimininkas, mainų programų studentų krikštatėvis, prisuko muziką, nes buvo iškviesta apsauga dėl per didelio triukšmo. Niekas dėl to neliūdėjo, tiesą sakant, visi persikėlė į lauką tęsti pokalbių grynam ore. Su tokiu alum švenčiant nelabai įmanoma pasigert, tai viskas vyko gana tvarkingai, tik gal pora žmonių buvo tokie, kad jau kas antrą žodį sakė ne anglišką, o savo kalba ir niekas jų nesuprato. O šiaip visi labai draugiškai, tvarkingai. Žodžiu, that‘s erasmus!:D
Taip apie trečią valandą parsivilkau namo ir griuvau į lovą, kai sapnavau jau penktą sapną, parašė Lijana, paklausė, kur esu, sako, mes einam namo:D Fainai, kad rūpinasi. Na, rytoj susitiksim, planuojam kelionę į miestą, tai papasakos, kaip viskas atrodė iš jų varpinės:D Mačiau, kad Lijana sukosi su prancūzu, prikibo prie jos, šoko ten su visais pribumbasais ir mandrumais, gražu!:D Paskui sakė, kad seniai nori į Prancūziją nuvaryt:D Well played:D Žodžiu, pirmas penktadienis – check. Laukiam kitų:D
Fun Fact: Užsieniečių žiniomis, Lietuva yra garsi savo dainomis ir šokiais:D įsivaizduok, kaip mes nustebom, tai išgirdę:D nes jie rimtai įsivaizduoja, kad pas mus varinėja žmonės gatvėm ir dainuoja sau laimingi:D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą