Sekmadienis, paskutinė liepos mėnesio diena. 10:00 pajudame iš Mosėdžio ir patraukiam į Rygą. Ir, neilgai trukus, su mamuku ir tėtuku ją pasiekiam. Prisiparkuojam uoste, apžiūrim keltą-kruizinį laivą (ne betkokį, o „Romantika“) iš visų pusių ir patraukiam pasižvalgyt po Rygą. Pirmieji iškepti kadrai. Po poros valandų grįžtam į uostą, čia jau mojuoja Arnas su tėveliais. Susišaudom ir Eveliną su Lijana, kurios dar ir iš stoties linksmai spėjo pasivaikščiot su čimudanais iki uosto, ir nieko nelaukę darom check in. Žmonių jau daug, tai nevilkinam laiko ir laipinamės į laivą. Apsikabinam savo šlykščiai dideles tašes, atsibučiuojam su mamukais ir tėtukais, gaunam paskutinius linkėjimus ir tuneliu iš pastato sulipam į laivą.
Ten sutinkam keistą bičą su pana, kurie mus nufotkina, duoda lapuką ir sako, kad prie jų suolo gausim nuotraukų. Žinoma, mokamų. Dėl to mums visai neįdomu niekas, nes ir kelte buvom varguoliai lietuviai. Tai vat. Nuvilkom tašes iki savo belangės skylės, kur praktiškai patalpos tūris buvo lygus mūsų ir tašių tūriui. Pasidalinom lovas, aš gavau pirmam aukšte, Lijana irgi, o Arnas su Evelina sušoko į antrą. Tai kajutėj nusėdom jau ketvirtą valandą. Keltas išplaukė 17:30, tai buvo laiko pasižmonėt. Palipom į denį, žiūrėjom į vandenį, aikštelėj jau nebebuvo nei mamuko, nei tėtuko.. visai suspaudė širdį:}
Keltas koks tai tu neįsivaizduoji, koks. Viskas mušta violetiniais kilimais, auksu padabinta, veidrodžių belekiek. Nu žodžiu, tikra romantika. Kajutėj telikas, rodė žemėlapį, kur galėjai matyt, kurioj vietoj esam ir dar rodė gyvą transliaciją iš pokylių salės (dviejų aukštų). Vakare nusibeldėm ir ten, tai pamatėm, ko nematę. Eurovizija stupudovai:D Ir levelis tas pats, ir muzika tokia pati. Viskas dvelkia fufliakais:D Turiu ir nuotraukų, ir filmukų:D Tiesa, ant kiekvieno kampo sutikom lietuviškai kalbančių. Garantuoju, kad tas, kurį matėm 18h nusivertusį, irgi buvo lietuvis:D Buvo tax-free krautuvė, kurioj lietuviams viskas vistiek buvo per brangu. Taip mes apie 24h nusirašėm miegot į savo mažą mažą kambarėlį.
Ryte kėlėmės kai per radiją paleido knarkimo garsą, tipo žadina taip:D Atsikėlėm 9h, išlipom į denį pafotkint, jau yrėmės tarp salų į Stokholmą. 10:30 išsilaipinom Stokholme ir persijungėm į kitą laiko juostą, ten buvo 9:30, išlošėm valandą. Iš kelto tiesiai į autobusą sušokom, sumokėjom po 50SEK ir nuvežė mus į stotį, pamatėm šiek tiek Stokholmo, nusprendžiau, kad dar ten sugrįšiu:} Tokia moteriškė sako „Kaniec“, tai išsilaipinom, vairuotojas parodė stotį. Stotis tokia nesveika, kaip per filmus rodo, ištisa alėja po kupolu. Irgi bus nuotraukų. Nusipirkom traukinio bilietus po 226SEK, ir apturėjom žiauriia greitą kelionę su supergreitu traukiniu, ten šonais visaip lėkėm, tuo darpu dar papietavom ir 12:58 jau buvom Linkopinge.
Ten pasigavom autobusą, už 15SEK nuvežė iki campuso. Išlipom iš autobuso, iškraustėm tašes šiaip ne taip, vairuotojas sako, tai toliau jum reikia važiuot. Atgal į autobusą tašės:D Tik išlipom, atvažiavo berniukas su autobusu, ten tipo organizatorius vietinis, parodė, kur reikia eit. Tai D-building pasimetėm daiktus visus, užsiregistravom, nuėjom užsisakyt tokios kortelės, ale studento pažymėjimo, beprasmiškai ėjom ieškot pagalbos ieškant, kur gyvent ir grįžom į tą pastatą. Ten gavom sausainiukų, gaivos, paplepėjom biški, Evelina su Lijana sulaukė vietinės lietuvės, kuri davė joms raktus tokio Andriaus kambario, kuriam jos apsistojo iki atvažiuos pats patsai Andrius. Baltas autobusiukas ir geras dėdė nuvežė iki studentbostader kontoros, kur Arnas gavo kambario raktą, o aš sužinojau, kad negausiu kambario minimum iki rugsėjo. Tada nuvilkom tašes iki bendrabučio.
Čia nėra jokių budėtojų, magnetukais atsirakina visos viešos durys. Apie namus daug nepasakosiu, geriau padarysiu nuotraukų. Kambarys labai fainas, jaukus. Tikrai žiauriai gerai tokiam gyvent. Tik atvarę pirmiausia pasikabinom ant sienos Lietuvos vėliavą! Yra bendras čilinimo kambarys, nemaža virtuvė, bet visur trūksta tokios elementarios tvarkos – norisi pasišluot, pasivalyt... Bet šiaip viskas gerai. Nepaisant visko, vistiek labai noriu savo kampo, savo kambario:} Bet pradžiai fainai, kad esu ne viena, yra su kuo pakalbėt, pasidalint dienos įspūdžiais ir panašiai. Kol viskas svetima, tikrai fainai, kai esi ne vienas:}
Vakare išėjom susitikt su Lijana ir Evelina, pažiūrėjom, kas dedasi mūsų nigerių kvartale (Ryd). Užsukom į artimiausią parduotuvę, pasinešėm biški pro akcijas – visai įmanoma išgyventi, įkandamos tos kainos. Bet gailiuosi, kad nepasiėmiau kai kurių daiktų: maisto indelio kokio nors, antro rankšluosčio, paklodės, patalynė irgi būtų nieko. Bet, manau, rasiu čia už padorią kainą, tikiuosi.
Skambino išsigandęs mamukas, klausė, ar viskas gerai. Viskas tikrai gerai. Prisipūčiau savo lovą, pasidėjau močiutės siuvinėtą pagalvėlę ir turiu namus. Kad ir laikinus, kad ir ne savo, bet namus!
Fun Fact: visi barakiniai vaikšto su kroksais. Padielkiniais, žinoma:D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą