Nuo čia, kur mes gyvenam iki Linkopingo centro – keturi kilometrai. Atrodo daug, bet kai išeini iš Ryd (mūsų rajono), paeini pamiškės takeliais šiek tiek ir jau matosi miesto prieigos. Tvarkingi gyvenamieji namai, vėl viskas gražu, tvarkinga, visur žolytė be priekaištų, popieriuko nepamatysi, nesutvarkytos (duobėtos) gatvės dar nematėm. Kiekviena sankryža su šviesoforais, visur eismas labai palankus dviratininkams.
Pirmiausia praėjom miesto kapines, kurios visiškai skiriasi nuo lietuviškų. Atrodo, lyg parkas, tik arčiau priėjus matosi antkapiai. Visur tokia tobulai graži žolytė, padaryti takeliai iš skaldos ir sudėti paminkliniai akmenys, bet ne tie blizgangtys kaip pas mus, paprasti akmenys. Vienu žodžiu – sklypelis žolytės, gryno akmens lentelė ir žydi marguoja pamerktos gėlės. Taip pat gražūs suoleliais, gyvatvorių atitvarai, aukšti medžiai. Tikrai daug malonesnis širdžiai sprendimas, nei mūsiškis.
Dar paėję iš tarp medžių pamatėme katedros bokštą, kuris aukščiausiai iškilęs tarp visų pastatų, prie jo ir patraukėm. Tada link Kongresų ir koncertų salės, ir toliau bet kur, kur atrodė gražu. Miestelis nedidelis, palyginus, kaip Kaunas tik be Šančių, Šilainių, Aleksoto ir Vilijampolės. Visai didelis senamiestis su akmenimis grįstom gatvėm, keletu bažnytėlių, senais pastatais, skverais ir fontanėliais, miesto pakrašty – upė. O gal labiau kanalas, nežinau. Upės pakrantėje jau naujesni, modernūs gyvenamieji namai, aukštesni, nei jau įprasti trijų aukštų pastatai. Upės pakrantė – parkelis pasivaikščiojimui, su mažu amfiteatru ir dirbtiniu paplūdimiu tinkliniui.
Grįžome atgal į miestą, tik kitu keliu. Patraukėm prie universiteto medicinos fakulteto (atskiras plotas atskirai nuo universiteto, miesto centre. Vėlgi, kaip Kaune, šalia klinikų). Ten beeidami radom botanikos sodą. Dalis buvo stikliniam pastate, dalis – lauke. Tai ten labai labai gražus parkas. Vienam šone didžiuliai ąžuolai, kitur žydi nematytos gėlės, kvepia rožės, ant suolelių sėdi žmonės, skaito knygas. Truputį toliau – vaikų atrakcijonų parkas. Begalybė mažų vaikų laksto nuo sūpynės ant kitos, o tėvai juos gano. Tiesiog viskas padaryta taip, kad kiekvienam būtų gerai ir kiekvienas galėtų viskuo naudotis. Žmogui draugiška aplinka.
Vairuotojai visi be streso. Sustoja, užgęsta, užsiveda, toliau varo. Visiškai nestresuoja. Kartais mato, kad pareina žmonės, tai sustoja prie perėjos, palaukia, kol visi studentai prašliauš, tai pastovi, pakalba telefonu ar dar kažką. Žodžiu, tikra idilė. Be to, visos mašinos, tiek naujos, tiek senos, labai prižiūrėtos, tvarkingos. Ir stebina tai, kad gatvėmis važinėja neįprastai daug tokių egzotiškų mašinų kaip mustangai ir korvetės.
Kol vaikščiojome po pačią miesto širdį, senamiestį, radom turgelį, kur bananai dvigubai pigesni negu mūsų parduotuvėje, tai pasiėmėm po porą. Taip pat užėjom muzikos parduotuvę, kur apsiseilėjusi žiūrėjau į sukrautus kompaktus, galvoju, kad ką nors važiuodama namo tikrai pasiimsiu. Už 40Lt galima nupirkti tiek Coldplay, tiek Kings Of Leon, tiek Pink Floyd. Apskritai, tokia labai faina krautuvėlė. Radom dar ir malafkių emų krautuvę, kur buvo visokių spalvotų nesąmonių. Nieko gero, bet visai įdomių įdėjų lauktuvėms galima pasisemt:D Šiek tiek paklaidžioję radom tai, ko iš esmės ėjom – bilietų pardavyklą. Ir nusipirkom bilietus į Red Hot Chilli Peppers koncertą. Hip hip hooray!:D Jau galima pradėt laukt ir mokytis dainų tekstus. Dar vienas mano kelionės tiklsų buvo nusipirkti puodelį, nes užkniso gerti arbatą iš stiklinių. Bet neradau. Norėjau su Švedija, Linkopingu, bet buvo tik negražūs, tokie supermarketiniai, viskas angliškai užrašyta. Bet dar susirasiu gražesnį – su briedžiais kokiais. Atradom ir gėrimų parduotuvę – vienintelę vietą, kur yra alaus, stipresnio nei 3,5proc, bet nieko nepirkom. Ir taip labai nusikalėm, vos parsivilkom namo.
Trumpai – kelionė labai informatyvi. Dabar tikrai žinom daugiau, nei žinojom, daug pamatėm ir galiu pasakyt, kad nuskilo švedams turėti tokią šalį:}
Fun Fact: Kebabai čia kainuoja po 25Lt:(
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą